Šis pasiūlymas penktadienį pateiktas per Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdį, pranešė ministerija.

„Vyriausybei siūlytume paralimpiečių premijas didinti du kartus. Tai, mūsų manymu, būtų palankus ir sąžiningas padidinimas“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.

Dabar paralimpiečių premijos yra apie 6,5 karto mažesnės nei skiriamos aukštas vietas iškovojusiems olimpiečiams.

Pasak viceministro, nors sportininkai siekdami geriausių rezultatų savo sporto šakose tikrai atiduoda visas jėgas, visų pasiekimus vertinti tik pagal iškovotas medalių spalvas negalima.

Vyriausybei siūlytume paralimpiečių premijas didinti du kartus. Tai, mūsų manymu, būtų palankus ir sąžiningas padidinimas.

Valstybės premija sportininkams skiriama už pasiektus aukšto meistriškumo laimėjimus ir Lietuvos vardo garsinimą. Sporto įstatyme numatyta, kad valstybė užtikrina lygiateisiškumo principo įgyvendinimą ir skatina sportininkus už pasiektus laimėjimus, atsižvelgdama į skirtingą atrankos varžybų, kvotų šalims sistemą, varžybų rangą, šalių ir dalyvių skaičių sporto varžybose.

Pasak ministerijos, olimpinės, paralimpinės, kurčiųjų žaidynės iš esmės skiriasi šalių ir dalyvių skaičiumi, atrankos varžybų, kvotų šalims sistema, varžybų rangu. Taip pat minėtose žaidynėse yra skirtinga konkurencija tarp sportininkų.

Skaičiuojama, kad olimpinėse žaidynėse yra apie 4,6 karto didesnė konkurencija nei paralimpinėse žaidynėse: 2016 metais olimpinėse žaidynėse daugiau nei 11 tūkst. sportininkų varžėsi dėl 306 aukso medalių (vidutiniškai 37 sportininkai rungtyje), tais pačiais metais paralimpinėse žaidynėse daugiau nei 4 tūkst. neįgalių sportininkų kovojo dėl 528 aukso medalių (vidutiniškai aštuoni sportininkai rungtyje).

Iš Europos Sąjungos valstybių narių septyniose valstybėse olimpinių ar paralimpinių žaidynių pirmų–trečių vietų laimėtojams premijas skiria ne valstybė, o olimpiniai ir paralimpiniai komitetai, penkiose valstybėse premijos nenumatytos. Pagal valstybės sportininkams mokamų premijų dydį iš ES valstybių Lietuva yra antra.

Anot ministerijos, svarią dalį sportininkų skatinimo sistemoje užima ilgą laiką mokamos stipendijos, o jų dydis priklauso nuo pasiektų rezultatų.

Pavasarį Seime nebuvo patvirtintas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kartu su ekspertais parengtas Sporto įstatymo pakeitimo projektas, kuriame, be kita ko, numatytos ir didesnės valstybės stipendijos sportininkams bei suvienodinti jų dydžiai.

Sporto įstatymo pakeitimo projekte visas stipendijas siūloma padidinti trimis bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiais bei suvienodinti olimpinių ir paralimpinių bei kurčiųjų žaidynių pirmų–šeštų vietų laimėtojams skiriamas stipendijas. Taip pat valstybės stipendiją siūloma skirti Europos jaunimo čempionatų ketvirtų–šeštų vietos ir pasaulio bei Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų pirmos–trečios vietos laimėtojams.

BSI šiuo metu siekia 40 eurų.

Šiuo metu didžiausia valstybės stipendija, skiriama už olimpinėse žaidynėse iškovotą pirmą vietą, siekia 1080 eurų arba 27 BSI.

Rudens sesijoje Seimui patvirtinus Sporto įstatymo pakeitimus, olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių pirmosios vietos laimėtojams būtų skiriama 30 BSI dydžio; olimpinių žaidynių antros, trečios vietos, pasaulio čempionatų pirmos vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių antros, trečios vietos laimėtojams – 26 BSI dydžio; olimpinių žaidynių ketvirtos–aštuntos vietos, pasaulio čempionatų antros, trečios vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių pirmos vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių ketvirtos–šeštos vietos laimėtojams – 24 BSI dydžio stipendijos.

Valstybės stipendijos mokamos kas mėnesį įstatymo numatytą laiką: olimpinių žaidynių pirmos–trečios vietos, pasaulio čempionatų, Europos čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių pirmos–trečios vietos laimėtojams stipendija mokama iki sportinės karjeros pabaigos, iškovojusiems žemesnes vietas – ketverius metus arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių varžybų.

Pasak ministerijos, įstatymo projektas suderintas su neįgaliųjų sporto organizacijomis.