- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kelių direkcijos vadovo kaltinimų dėl neteisėtų nurodymų davimo sulaukusi Susisiekimo ministerija kritikuoja direkcijos metodiką sudarant remontuotinų kelių ir asfaltuotinų žvyrkelių sąrašą.
Ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad bendradarbiavimas tarp ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų tampa ne darbinis, o politinis. Jis kaltina Kelių direkcijos vadovą Vitalijų Andrejevą meluojant ir žeminant Susisiekimo ministerijos reputaciją.
„Paminėsiu, kad bendradarbiavimas tarp ministerijos ir pavaldžios įmonės turėtų būti darbinis, o ne politinis, kaip atrodo iki šiol“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J. Narkevičius.
„Naudodamasis proga pasakysiu, kad Kelių direkcijos vadovas pamelavo ir pateikė informaciją, kuri gali turėti nelabai gerą įtaką ministerijos įvaizdžiui. Būtent, beveik pacituosiu iš atminties – ministerija teikė prašymą, kad būtų užšaldyta 142 mln. eurų lėšų“, – teigė jis.
Kaip skelbta žiniasklaidoje, ministerija, dalindama lėšas iš 150 mln. eurų paketo, skirto paskatinti kelių verslą pandemijos kontekste, itin dosni buvo Trakų ir Vilniaus rajonams – jiems skirta apie 16 mln. eurų.
Anot direkcijos, lėšos buvo skirtos apeinant taisykles, nes šiems keliams net nebuvo pateikta paraiška, jie nebuvo prioritetų sąraše. Tačiau J. Narkevičius kėlė klausimą, kodėl Kelių direkcija neprašė finansavimo keliams Vilniaus regione.
„Kodėl Kelių direkcija, kai pateiktos yra pateiktos paraiškos, kažkaip iš to paprasto remonto aš nepastebėjau beveik nė vieno kelio Vilniaus regione. Įdomus dalykas. Politikavimas, ar tiesiog sutapimas? Bet manau, kad jūs išanalizuosite“, – kreipdamasis į konferencijoje susirinkusius žurnalistus sakė J. Narkevičius.
Jis pabrėžė, kad Trakų rajonas yra lankytina vieta, todėl lėšos infrastruktūros gerinimui šiame mieste turi būti skiriamos.
„Šitas miestas (...) yra lankytinas. Tikriausiai ne vienas iš jūsų kiekvieną sezoną lankotės Trakuose, ne tik pavalgyti kibinų, bet ir paplaukioti valtelėmis. Ir važiuojate ne tik per centrinę gatvę, kur gyvena vietiniai gyventojai ir kvėpuoja tuo, ką jūs pravažiuodami paliekate, bet yra ir aplinkinė gatvė. Nematyti prioritetų padaryti 200 metrų šaligatvio, dviračių tako, kuriuo naudotųsi ne ministras, matomai, yra neleistina“, – teigė J. Narkevičius.
„Taip, kaip ir kiekvienas iš mūsų, esu tam tikros savivaldybės, tam tikro miesto gyventojas. Kiti gyventojai neturi nukentėti dėl to, kad kažkoks pareigūnas ten gyvena“, – pabrėžė ministras.
Tuo metu susisiekimo viceministras Virgaudas Puodžiukas sakė, kad Kelių direkcijos nuomonė nėra absoliuti – ministerija taip pat įsiklauso į savivaldybių prašymus. Tuo metu direkcija esą lėšas skirsto ne pagal pačius aukščiausius standartus.
„Negalvoju, kad jų nuomonė yra absoliuti. Savivaldybių nuomonė mums lygiai taip pat yra svarbi. (...) Aš, analizuodamas Kelių direkcijos prioritetus, nemačiau ekonominio naudingumo principo. Ten yra daug trūkumų, kuriuos mes darbo tvarka taisome ir aš negalėčiau pasakyti, kad Kelių direkcija pagal pasaulinius standartus labai gerai nustato prioritetų sąrašą“, – sakė viceministras.
Kelių direkcija praėjusį mėnesį skelbė, kad skirstydamas lėšas susisiekimo ministras galimai apėjo Vyriausybės nustatytas taisykles.
Kaip sakė Kelių direkcijos vadovas V. Andrejevas, kai kurių projektų Trakų ir Šalčininkų rajonuose, kuriems buvo skirtos lėšos, net nebuvo Kelių direkcijos paraiškoje, be to, jie neatitiko paties ministro nustatytų kriterijų.
Pagal juos 150 mln. eurų papildomų pinigų keliams paketas, Vyriausybės numatytas šalies ekonomikai po krizės atgaivinti, turi būti skirstomas projektams, turintiems jau parengtus techninius projektus, jų rangos sutartys turi būti pasirašytos iki liepos 1-osios, o darbai atlikti iki lapkričio pabaigos.
Anksčiau ministerijos atstovai teigė, kad pinigai bus skirti gyvenviečių gatvių bei jas jungiančių žvyrkelių asfaltavimui, pėsčiųjų, dviračių takams bei kelių saugumo priemonėms, lankytinas, rekreacijos bei kurortines teritorijas jungiančių kelių remontui ar rekonstrukcijai, pavyzdžiui Lyduvėnų geležinkelio tilto privažiavimui.
Be to, tarp prioritetų – pasienio vietovėse esančių kelių, taip pat valstybės ir savivaldybių valdomų kelių į teritorijas, kur kuriamos darbo vietos, remontas ar rekonstrukcija.
Finansavimo prašymus vertino susisiekimo ministro įsakymu sudaryta komisija – joje buvo trys ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas Alminas Mačiulis ir savivaldybių asociacijos atstovas Giedrius Lingis
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...