- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar neištiks Lietuvos toks likimas – tušti gydytojų kabinetai, operacinės ir palatos ligoninėse. Ir ne todėl, kad nėra pacientų, o dėl to, kad nėra kam dirbti ir suteikti pagalbos. Skaičiuojama, kad pritrūksime 3 tūkst. slaugytojų ir šimtų gydytojų.
Kad atėję pas specialistus nerastume tuščio kabineto, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) suskaičiavo, kiek reikės Lietuvai medikų. Ieškoma priemonių studentams pritraukti ir jauniems specialistams išlaikyti. Kokie tie skaičiai, ko imasi ministerija, LNK žurnalistas aptarė su SAM Žmogiškųjų išteklių politikos vedėja Diana Smaliukaite.
– Kokia dabar yra situacija? Kiek ir kokių medikų dabar reikia Lietuvai?
– Mes bendradarbiaujame su Vyriausybės Strateginės analizės centru. Jo atliktas tyrimas parodė, kad 2030 metais trūks tam tikros srities specialistų: šeimos gydytojų, vidaus ligų gydytojų ir slaugytojų. Pagal prognozes 2030-aisias stigs net 3163 slaugytojų, 420 šeimos gydytojų. Tačiau SAM reaguoja į šiuos skaičius – ieško priemonių, kaip pritraukti tuos specialistus ir sumažinti jų trūkumą iki minimalaus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Valstybė kasmet užsako tyrimus, kad žinotų, kiek reikės medikų, jog kabinetai nebūtų tušti. Šiemet buvo pakeistas mechanizmas. Kaip vyko šis procesas?
– Šiais metais pakeitėme mechanizmą. Dabar turime dvi ekspertų tarybas. Viena dirba su profesinio mokymo programomis ir vientisosiomis, pirmosios pakopos studijomis. O antroji taryba dirba su rezidentūros studijomis. Kartu su jomis diskutavome, dėliojome skaičius. Tarybos pateikė savo ekspertines įžvalgas Valstybinio užsakymo formavimo komitetui. Būtent komitetas priėmė sprendimus dėl siūlymų, kuriuos pateikėme Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
– Kokie tie siūlymai?
– Vienas iš jų – padidinti profesinio mokymo programų, studijų ir vientisųjų studijų vietų skaičių iki 199. 114 vietų skirti studijoms ir vientisosioms studijoms bei 85 vietas – profesinio mokymo programoms. Prioritetą skiriame slaugos studijoms, taip pat numatoma daugiau rengti ir burnos priežiūros specialistų.
Pagal prognozes 2030-aisias stigs net 3163 slaugytojų, 420 šeimos gydytojų.
– Kiek reikšmingi šie skaičiai?
– Jie labai reikšmingi. Turime orientuotis ne tik į vietų skaičiaus didinimą, bet ir į perkvalifikavimą, studentų pritraukimo priemones. Svarbu ne tik studijuojančiųjų skaičius, bet ar pavyksta juos išlaikyti, ar gydymo įstaigos turi galimybę prisitraukti specialistus. Todėl čia turi bendradarbiauti visos institucijos.
– Kokios bus taikomos skatinimo priemonės, padedančios išlaikyti gydymo įstaigose dirbančius jaunus specialistus, kad po metų nepabėgtų į užsienį?
– Viena iš tokių priemonių, pavyzdžiui, – studijų apmokėjimas. Taip pat ketiname sukurti modelį, kuris įgalintų išlaikyti, pritraukti specialistus į gydymo įstaigas. Turime skiltį SAM puslapyje, kur galima rasti visas skatinamąsias priemones, kurias taiko gydymo įstaigos. Tai – ir vienkartinės išmokos, ir pagalba įsikuriant, ir būsto apmokėjimas bei transporto išlaidų kompensavimas vykstant į darbą. Taip pat – įvairių paskolų suteikimas, profesinės kvalifikacijos kėlimo apmokėjimas. Taigi yra visas kompleksas priemonių.
– Ar jos veikia? Didžioji dalis jaunų specialistų sako, kad nori likti dirbti didmiesčiuose ir jų nevilioja tos kompensacijos bei kitokie gundymai.
– Matome, kad pavienės priemonės tam tikrose įstaigose veikia. Tačiau būtent dabar vykdomas toks projektas, kurio tikslas – išsiaiškinti, kiek tos priemonės veiksmingos. Žadame pasinaudoti ir užsienio šalių patirtimi, galbūt pritaikyti pačias efektyviausias priemones ir Lietuvoje.
– Studijos gana brangios. Ar gali gydymo įstaiga apmokėti jas mainais už tai, kad baigęs mokslus jaunas specialistas grįš dirbti pas juos?
– Taip, gali. Žiūrint į priėmimo skaičius, matome, kad nemaža dalis studijuoja valstybės nefinansuojamose vietose, kurias pasirenka dėl įvairių priežasčių. Viena jų – persikvalifikavimas, kai jau yra išnaudotas valstybinis finansavimas. Arba kurie neatitinka minimalių reikalavimų. Šie žmonės gali pasinaudoti taikomomis priemonėmis. Pavyzdžiui, studentai – kreiptis į gydymo įstaigas, sudaryti sutartis. Viena pusė įsipareigoja apmokėti studijų kainą, kita – po studijų tam tikrą laiką atidirbti toje įstaigoje. Kiek laiko jaunas specialistas turi išdirbti, tai abipusio susitarimo reikalas, nes mes netaikome šiuo atveju ribojimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nelinksmas antirekordas – pernai Lietuvoje gimė mažiausiai vaikų per nepriklausomybės laikotarpį2
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalistai kalb...
-
Ministerija siūlo Lietuvai trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios konvencijos3
Sulaukusi karinio patarimo, Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo inicijuoti pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. ...
-
Kasmet – po sprogimą daugiabutyje: kas turi atlyginti žalą?
Pastaraisiais metais padaugėjo nelaimių, kai sprogimai apgriauna daugiabučius ir žmonės kurį laiką net neturi kur gyventi, o butų remontai kainuoja didelius pinigus. ...
-
Buvusiems Policijos akademijos studentams ketinama suteikti laisvės gynėjų statusą7
Buvusiems Policijos akademijos dėstytojams ir studentams planuojama suteikti laisvės gynėjų statusą. ...
-
Užfiksavo: keturkojis „migrantas“ iš Baltarusijos į Lietuvą atsivedė visą gaują savų1
Čepkelių raiste pasieniečiai fiksavo iš Baltarusijos į Lietuvą atbėgusius devynis vilkus. ...
-
Nausėda: Lietuva NATO misijai Baltijos jūroje skirs laivų, sraigtasparnių1
Siekiant apsaugoti kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje, Lietuva sustiprintam NATO patruliavimui skirs laivų, sraigtasparnių, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dešimtmetis Sausio 13-osios liudininkas tapo herojumi: ten supratau, kad jau viskas kitaip4
Prisiminimai apie Sausio 13-osios įvykius gyvi daugelio širdyse. Net ir tų, kuriems tuo metu buvo vos dešimt metų, tačiau ir jie, kartu su kiemo draugais, dienas leido prie Seimo. Vienas iš tokių – vilnietis Vainius Vaitiekūnas...
-
Valstybės kontrolė: didelis prokurorų darbo krūvis neigiamai veikia tyrimų trukmę
Didelis prokurorų darbo krūvis turi neigiamos įtakos nusikaltimų tyrimo trukmei, rodo Valstybės kontrolės atliktas Generalinės prokuratūros 2021–2023 metų veiklos auditas. ...
-
Iš Kremliaus – grasinimų lavina Nausėdai123
Dėl Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pasisakymo apie Kaliningradą įsiutę rusų propagandistai jau plūsta ne tik prezidentą, bet ir pratrūko grasinimais Lietuvai. Dūmos nariai ragina vėl okupuoti Baltijos šalis. Anot Lietuvos vadovų, tai ro...
-
Regos negalią turinčiai moteriai – akibrokštas sostinės įmonėje: liepė prašyti kitų pagalbos1
Regos negalią turinti moteris, lydima šuns vedlio, apsilankiusi Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje ne tik negalėjo savarankiškai užsiregistruoti vizitui, bet ir susidūrė su nemandagiu įstaigos darbuotojos elgesiu. ...