Ekspertų vertinimu, pieno supirkimo kainos Lietuvoje turėtų dar mažėti - įtakos tam turės sezoniškumas bei eksporto rinkose pingantys pieno produktai, kuriais prekiaujama tarptautinėse biržoje.

Pasak pienininkų asociacijos “Pieno centras” direktoriaus Egidijaus Simonio, Lietuvos pieno perdirbėjai eksporto rinkose daugiausiai parduoda sūrių, sviesto ir nugriebto pieno miltelių - visų šių biržinių prekių kainos šiemet krito iki 10 proc., atitinkamai sumažėjo eksportuojamos lietuviškos pieno produkcijos pardavimų vertė užsienyje.

"Lietuvos pieno perdirbimo įmonės eksportuoja apie 60 proc. pagamintos produkcijos, todėl pieno gaminių paklausos ir kainų svyravimai eksporto rinkose tiesiogiai veikia superkamos žaliavos kainą mūsų šalyje", - sakė E. Simonis. - Pernai, kai tarptautinėse biržose gerokai išaugo pieno produktų kainos ir paklausa, drastiškai didėjo ir pieno žaliavos kaina. Dabar eksporto rinkose biržinių pieno produktų kainų augimas sustojo ir jos juda žemyn - atitinkamai koreguojasi ir superkamos žaliavos kaina Lietuvoje".

Prekybos rezultatai pagrindinėse Europos pieno produktų biržose Hanoveryje ir Kemptene liudija, kad pernai sviesto kaina išaugo 47 proc., sūrio („Gouda“) - 36 proc., nugriebto pieno miltelių – 14 proc. Šių produktų kainos biržose liovėsi augti praėjusių metų pabaigoje, o kai kurių pagrindinių pieno produktų kainos pradėjo kristi. Per tris mėnesius iki kovo pradžios sviestas atpigo 6 proc., sūris – 10 proc., nugriebto pieno milteliai – 12 proc.

Kaip keisis pieno supirkimo kainos ateinančiais mėnesiais E. Simonis nesiima prognozuoti - tai priklausys nuo to, kaip tarptautinėje prekyboje keisis pieno produktų pasiūla ir siūloma kaina už prekes biržoje.

„Kol kas galima konstatuoti, kad šiuo metu mokama vidutinė pieno supirkimo kaina ūkiams yra pasiekusi prieškrizinį 2013 m. lygį. Tuo tarpu pieno gaminių, išskyrus sviestą, kainos Europos biržose nėra tiek atsistačiusios. Todėl pieno supirkimo kainos judėjimas žemyn – labai tikėtinas“, - sakė E.Simonis.

Pieno žaliavos kainai Bendrijoje didelės įtakos turės ir tai, kaip keisis superkamos žaliavos kiekiai pagrindinėse pieną gaminančiose ES šalyse.

Bendra pieno gamyba ūkiuose pernai Bendrijoje išaugo 0,4 proc. Iš pagrindinių pieno gamintojų pieno gamybą padidinto Vokietija (+0,3 proc.), Nyderlandai (+7,5 proc.), Italija (+2,8 proc.), Ispanija (+1,1, proc.), Lenkija (+2,4 proc.) ir Airija (+4,4 proc.). Gamyba mažėjo tik dvejose pagrindinėse pieną gaminančiose šalyse – Prancūzijoje (-2,5 proc.) ir Didžiojoje Britanijoje (-4,3 proc.).

Pieno gamybos didėjimas ir žaliavos perteklius ES šalyse 2014-2015 m. buvo viena iš svarbiausių priežasčių, sukėlusių pasaulinę pieno rinkos krizę.

Žaliavos supirkimo kainai įtakos taip pat turės sezoniškumas, nuo kurio Lietuva priklauso ypatingai. Pavasarį ir vasarą pieno kiekis didėja, o piene mažėja baltymų ir riebalų santykis, dėl ko atitinkamai mažėja žaliavos supirkimo kaina.

"Iš stiprią pienininkystės pramonę turinčių Bendrijos šalių Lietuva yra vienintelė, kurioje dominuoja maži pieno ūkiai. Ši aplinkybė nulemia, kad Lietuvoje yra plačiausios pieno supirkimo kainų žirklės, palyginti su kitomis ES šalimis. Lietuvoje smulkūs ūkiai gauna mažesnę supirkimo kainą nei ES vidurkis, o dideli – tokią pat, ar net didesnę“, - sakė E. Simonis.

Lietuvos stambiems pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės vasarį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 357 eurus už toną. ES šalyse, kuriose dominuoja dideli pieno ūkiai, vasarį mokėta  vidutinė kaina siekė 342 eurus už toną.

Pasak E.Simonio, tokio paties dydžio pieno ūkiai Lietuvoje ir kitose ES šalyse už tokios pačios kokybės ir sudėties natūralų pieną gauna labai panašią kainą.

Lietuvoje iki 5 karvių laikantys smulkiausi pieno ūkiai sudaro beveik 70 proc. visų ūkių skaičiaus, tačiau supirkimo rinkai tiekia vos 12 proc. viso kiekio. Daugiau nei 50 karvių laikančių ūkių skaičius nesiekia 4 proc., tačiau iš jų superkama 50 proc. viso pieno Lietuvoje.