- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina valstybės valdomą „Lietuvos geležinkelių“ grupę (LTG) spartinti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statybą.
Dėl nepakankamos darbų spartos bei rizikos, jog iki šių metų pabaigos bus nepanaudota dalis projektui skirtų Europos Sąjungos lėšų, ministras nurodė LTG valdybai iki liepos 1 dienos pateikti rizikų valdymo planą, antradienį pranešė Susisiekimo ministerija.
„Esama geopolitinė situacija skatina sparčiai integruotis į Europos geležinkelių tinklą, didinti infrastruktūros kokybę ir pajėgumus, tačiau pagrindiniai geležinkelių projektai šiandien vėluoja, kai kurie stipriai. Raginu „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę rimtai ir atsakingai pasižiūrėti į situaciją ir nedelsiant imtis veiksmų rizikoms valdyti ir darbams spartinti“, – pranešime teigė M. Skuodis.
„Rail Baltica“ projektą įgyvendina LTG grupės bendrovė „LTG Infra“.
„Dėl vėlavimų galimą prarasti ES finansavimą, kurio didžioji dalis skirta geležinkelio tiltui per Nerį tiesti (Jonavoje – BNS), turėtų padengti pati bendrovė“, – teigia ministerija.
Ministerija teigia nekart informavusi LTG vadovybę apie riziką nepanaudoti dalį „Rail Baltciai“ skirtų ES lėšų bei apie būtinybę iki šių metų pabaigos baigti tiesti europinę vėžę iki Panevėžio.
Savo ruožtu LTG tikina, kad tikslas 2030 metais turėti europinę vėžę trijose Baltijos valstybėse nesikeičia.
Bendrovės teigimu, ES finansavimo limitas „Rail Baltica“ darbams, kuriuos reikia užbaigti iki šių metų pabaigos, yra 400,4 mln. eurų, o nepanaudotas likutis gali būti 19,5 proc. šios sumos. Jis naudojamas spartinant sankasos statybos darbus, iš anksto perkant statybines medžiagas kitiems metams, dėl jo mažinimo konsultuojamasi su Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos apsaugos vykdomąją įstaiga (CINEA).
Valstybės kontrolė trečiadienį ketina skelbti „Rail Baltica“ projekto vertinimo ataskaitą.
Ministerija anksčiau skelbė, kad visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais. „Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...