Kaip jau skelbta anksčiau, 2027–2028 m. baigiantis bendrijos investicijų programai, „Rail Baltica“ projektui iškils finansavimo iššūkių.

Trečiadienį su „Rail Baltica“ susijusių įmonių atstovai Seimo Europos reikalų komitetui pristatė projekto eigą ir aptarė galimybes pritraukti lėšų per kitus europinius instrumentus – tarp jų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF).

„Yra klausimas dėl finansavimo – 2026–2027 m. nėra jokių instrumentų europinių, iš kurių būtų galima finansuoti šitą projektą. Buvo svarstomos galimybės, kaip tai būtų galima padaryti, kažkokį tiltinį finansavimą jau Lietuvoje – ar iš Sanglaudos fondo, ar iš RRF kažkaip pasidaryti, kad vėliau jau iš tų pinigų, kurie 2028 m. iš fondo atsirastų, kad galėtų tas trūkumas atsirasti“, – žurnalistams po posėdžio kalbėjo LTG generalinis direktorius.

„Yra karinio mobilumo dalykai – „Rail Baltica“ iš tiesų vienas iš jo panaudojimo galimybių yra pervežinėti karinę techniką. Tai nėra paslaptis. Dėl to projektas tam tikra irgi pabrango, nes sunkesni kroviniai, turi būti ir kitokios sankasos statomos“, – tikino E. Lazauskas.

Tuo metu LTG grupės įmonės „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas sakė, kad posėdyje kalbėta ir apie papildomo skolinimosi galimybes, tiesa, Lietuvos biudžeto klausimas nebuvo paliestas.

Klausimas – kas turėtų pasiskolinti ir kas turėtų skolintis tam, kad būtų galima tą tarpą pragyventi.

„Šiuo atveju yra keletas finansavimo galimybių, kurios nenutrūksta. Klausimas – kas turėtų pasiskolinti ir kas turėtų skolintis tam, kad būtų galima tą tarpą pragyventi“, – teigė jis.

„Biudžetas yra ribotas, mes puikiai suprantame, kad čia reikia nestandartinių sprendimų. Kapitalo rinkose pinigų yra ir yra labai daug – aš sakyčiau, čia reikia konstruoti nestandartinį sprendimą, kuris patenkintų multimiljardinius poreikius“, – pridūrė V. Žalimas.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.