- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos verslo konfederacija nepritaria Vyriausybės siūlymui didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 730 eurų ir siūlo laikytis anksčiau Trišalėje taryboje jau aptartų pasiūlymų dėl minimaliosios algos dydžio, kurie buvo paskaičiuoti pagal Lietuvos banko pateiktas ekonomines prognozes. Siūloma kelti nekvalifikuotų darbuotojų gaunamas į rankas grynąsias pajamas, didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį.
„Vyriausybė pavasarį pasiūlė MMA didinti iki 703 eurų. Toks pasiūlymas tiek mums, tiek daugumai Trišalės tarybos narių atrodė logiškas ir nuoseklus, leidžiantis MMA gaunančių asmenų pajamoms augti iki 503,11 euro. Tačiau dabartinis siūlymas nemenkai iškreipia mūsų ekonominės sistemos galimybes, sudarydamas nepalankias sąlygas atsigaunantiems verslams po pandemijos, kuriems žymiai išaugs darbo vietos kaina“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė.
Konfederacijos atstovai pažymi, kad MMA didinimas turėtų būti atsakingas, darbuotojai realiai turėtų pajausti pajamų padidėjimą ir tai neturėtų neproporcingai auginti darbo vietos kainos.
Nors LVK kartu su Trišale taryba pritarė pavasarį Vyriausybės MMA didinimui iki 703 eurų bruto, Vyriausybės atstovai nusprendė vienašališkai algų kėlimą koreguoti. Pateiktas siūlymas didinti MMA iki 730 eurų, kas realias MMA gaunančio asmens pajamas padidintų iki 518,48 euro. Svarbu pastebėti, jog didinant MMA mažėja neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymas mažiausias pajamas uždirbantiems žmonėms. Jeigu Vyriausybė nori didinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų realias pajamas, turėtų būti didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Taip būtų išlaikomas NPD kaip pajamų nelygybės mažinimo priemonės aktualumas, sako LVK.
Konfederacijos atstovai pažymi, kad MMA didinimas turėtų būti atsakingas, darbuotojai realiai turėtų pajausti pajamų padidėjimą ir tai neturėtų neproporcingai auginti darbo vietos kainos. To šiuo metu nereikia, nes atlyginimai auga itin sparčiai – nuo 2016 m. neto vidutinis darbo užmokestis didėja po 8,7-14,2 proc. per metus, o popandeminėmis krizės sąlygomis kai kuriems verslams itin sunku konkuruoti su itin sparčiai augančiais atlyginimais. Atsitraukiant valstybės paramai, greitai gali padaugėti bankrotą skelbiančių įmonių. Šiuo atveju NPD didinimas būtų optimalus sprendimas, nes pasiektų tikslą – mažintų skurdą tarp mažiausiai uždirbančių. Taip būtų didinama grynų pinigų į rankas suma, bet neprisidedama prie infliacijos augimo, nes tai dar labiau skatins didinti kainas paslaugų sektoriuje.
Verslo atstovai sako, kad Vyriausybei svarbu ne tik didinti MMA, bet ir daugiau dėmesio skirti darbo rinkos politikai. Įvertinus situaciją darbo rinkoje, LVK siūlo kartu spręsti aktyvių darbo rinkos priemonių klausimą ir didinti lėšas, skirtas bedarbių integracijai į darbo rinką. Skatinama kuo daugiau bedarbių suteikti kvalifikaciją, trūkstamą darbo rinkai arba remti jų įdarbinimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: pastarąją savaitę atpigo elektra, nafta ir degalai, pabrango dujos
Per praėjusią savaitę dėl išaugusios vėjo elektrinių generacijos didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 9 proc., o šalyje iš viso buvo pagaminta 80 proc. visos suvartotos elektros energijos. ...
-
Socialdemokratas siūlo leisti visiems vartotojams grįžti į visuomeninį elektros tiekimą
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys, socialdemokratas Arūnas Dudėnas siūlo sudaryti galimybę visiems buitiniams vartotojams grįžti į visuomeninį elektros tiekimą. ...
-
Šadžius: EIB galėtų finansuoti karinių miestelių ir karinio mobilumo projektus
Finansų ministras Rimantas Šadžius pareiškė, kad Europos investicijų bankas (EIB) galėtų iš dalies finansuoti Lietuvos gynybos ir saugumo infrastruktūros projektus, įskaitant karinius miestelius ir karinio mobilumo projektus. ...
-
Finansų viceministras: tokie sprendimai nepriimtini, nes paveiks mažiausiai uždirbančius
Siekdama rasti reikalingą finansavimą gynybai Vyriausybė šiuo metu nesvarsto panaikinti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) lengvatos ar kelti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo, interviu LRT teigė finansų viceministras Kristupas Vaiti...
-
Pradėta platinti penktoji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti penktoji gynybos obligacijų emisija. Finansų ministerijos teigimu, surinktos lėšos bus skirtos svarbios ginkluotės įsigijimui – įvairioms antidroninėms sistemoms. ...
-
Prezidentas Nausėda: tokiame kare pralaimi abi pusės
Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) kalbant apie galimus muitus Europos Sąjungai (ES), prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prekybos karuose dažniausiai pralaimi abi pusės. ...
-
Nausėda: mes mokame pinigus už Rusijos karą Ukrainoje
Užsienio žiniasklaidai skelbiant apie kai kurių Europos Sąjungos (ES) narių atstovų svarstymus atnaujinti dujų pirkimą iš Rusijos, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad taip Europa finansuotų Rusijos karą Ukrainoje. ...
-
Budrys: daromės skaičiavimus, ką tai reikštų Lietuvai
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį pareiškė, kad pritaria Europos Sąjungos (ES) pozicijai dėl Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įvestų tarifų, ir tvirtino, kad jie daro žalą ir Lietuvai. ...
-
Nausėda: mums reikia tokių sprendimų priėmimo mechanizmo šiandien
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad būtina jau dabar priimti reikalingus sprendimus dėl gynybos finansavimo instrumentų Europos Sąjungos (ES) lygiu. ...
-
Turistus piktina papildomi reikalavimai apgyvendinimo įstaigose: pertekliniai duomenys ar saugumas?
Po Naujųjų metų – papildomi reikalavimai apgyvendinimo įstaigoms. Viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos įpareigoti rinkti daugiau apsistojančių svečių duomenų. Verslininkai sako, kad tai kainuoja nervų ir laiko, nes klientai tokią infor...