„Skaitmeninis euras nėra kriptovaliuta, tai centrinio banko pinigai, o kriptovaliuta nevadintina pinigais“, - trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdžio metu teigė A. Šostakaitė.

„Skaitmeninio euro esminis skirtumas nuo dabartinių pinigų banko sąskaitose, tai, kad tie pinigai yra laikomi privačios institucijos ir ji užtikrina pinigų vertę. Tuo tarpu skaitmeninis euras būtų tarsi elektroninė grynųjų kopija, tai papildoma atsiskaitymo priemonė skaitmeninėje erdvėje, tuomet, kai žmogus nori atsiskaityti centrinio banko pinigais“, – pažymėjo ji.

A. Šostakaitė aiškino, kad skaitmeniniu euru galės naudotis tiek verslo įmonės, tiek individualūs žmonės ir tai būtų priemonė, skirta visiems kasdieniams mokėjimams atlikti skaitmenine forma. Tačiau ji tikino, kad skaitmeninis euras nemokamas bus tik fiziniams asmenims, o prekybininkai turės už jį susimokėti.

Iš esmės tai tas pats euras, ta pati valiuta, skaitmeninė versija, kuri papildys grynuosius, tik žmogus turės pasirinkimą atsiskaityti fizine ar skaitmenine euro forma.

 

„Iš esmės tai tas pats euras, ta pati valiuta, skaitmeninė versija, kuri papildys grynuosius, tik žmogus turės pasirinkimą atsiskaityti fizine ar skaitmenine euro forma“, – sakė LB atstovė.

Ji galiausiai akcentavo, kad sprendimas išleisti skaitmeninį eurą bus priimtas tik po to, kai ES  Taryba ir Europos Parlamentas įteisins skaitmeninio euro reglamentą.

Užbaigus nuo 2021 metų vykusį tiriamąjį etapą, ECB Valdančioji taryba spalio mėnesį nusprendė pereiti prie parengiamojo skaitmeninio euro projekto etapo. Šio, taip pat 2 metus truksiančio, etapo metu bus sudarytos sąlygos ateityje priimti galimą sprendimą dėl skaitmeninio euro išleidimo.

Parengiamojo etapo metu bus padėti pagrindai galimam skaitmeniniam eurui – bus baigtas rengti taisyklių sąvadas ir atrinkti paslaugų teikėjai, kurie kurs platformą ir infrastruktūrą galimam skaitmeninio euro išleidimui ir įdiegimui.

Vartotojai tokia valiuta galėtų naudotis per savo mokėjimo paslaugų teikėjo nuosavybinę programėlę ir elektroninę sąsają ar per Eurosistemos teikiamą skaitmeninio euro programėlę. Prieigos prie banko sąskaitos ar skaitmeninių įrenginių neturintys asmenys taip pat galėtų atsiskaityti skaitmeniniu euru, naudodamiesi viešosios įstaigos išduota kortele. Bankomatuose naudotojai galėtų keisti skaitmeninius eurus į grynuosius pinigus ir atvirkščiai.

Kompensavimo tarp tarpininkų ir prekybininkų modelis padėtų užtikrinti, kad tarpininkai būtų skatinami platinti skaitmeninį eurą, kaip tai daroma ir su kitomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, ir kad būtų numatytos tinkamos apsaugos priemonės, neleidžiančios taikyti per didelių paslaugos mokesčių prekybininkams. Eurosistema prisiimtų savo išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su sistemos valdymu ir atsiskaitymo apdorojimu.