Ekspertų teigimu, tai labiausiai lemia klaidingi žmonių įsitikinimai, kuriais remiantis vengiama naudotis šia jau prieš dvidešimtmetį mūsų šalyje atsiradusio draudimo forma.

„Žmogus labiausiai bijo to, ko nežino. Gyvybės draudimas Lietuvoje yra vienas iš tų dalykų. Apie jį žmonės dažniausiai sužino priverstinai, kai apsidrausti reikia prisiimant tam tikrus finansinius įsipareigojimus arba atsitikus nelaimei šeimoje, tačiau net ir tuo atveju per daug nesigilinama, kas yra tas gyvybės draudimas, kokia jo nauda. Nemažai ir tokių, kurie gyvybės draudimą painioja su kitomis ne gyvybės draudimo rūšimis – civiliniu, nelaimingų atsitikimų, sveikatos“, – pastebi „PZU Lietuva gyvybės draudimo“ tinklo vystymo skyriaus vadovė Asta Mikalauskienė.

Dar daugiau neaiškumo apie gyvybės draudimą įneša ir iš aplinkinių girdimi įvairūs patarimai ar faktai, dažnai paremti tiesiog pačių žmonių įsitikinimu. A. Mikalauskienė dalijasi populiariausiais:

1. Gyvybės draudimas aktualiausias seniems žmonėms. Iš tiesų aktyviausia gyvybės draudimo klientų grupė – 32 m. moterys, pradėjusios gauti pastovias pajamas, turinčios įsipareigojimų bankui ir šeimai.

2. Gyvybės draudimo išmoka išmokama tik mirus apdraustajam. Apsidraudus gyvybės draudimu, išmoka mokama nelaimingo atsitikimo atveju, susirgus kritine liga, mirus apdraustajam arba pasibaigus sutarčiai.

3. Didžiausia gyvybės draudimo nauda – investicinis prieaugis. Tiesa yra ta, kad gyvybės draudimas yra viena iš investicinių priemonių, ir nemažai žmonių pirmiausia draudžia savo vaikus, kaupia jų mokslams. Tačiau pirminė ir svarbiausia gyvybės draudimo funkcija yra apdraustojo ir jo šeimos apsauga, jei pagrindiniam šeimos maitintojui atsitiktų nelaimė.

4. Draustis gyvybės draudimu yra brangu. Mėnesinė draudimo įmoka priklauso nuo draudimo sumos, ir tai tiesiogiai priklauso nuo šeimos poreikių. Draudimo bendrovės padeda klientams apskaičiuoti reikiamą draudimo sumą arba tokią, kurios užtektų jūsų šeimai išgyventi jūsų pasirinktą laiko tarpą. Patariama draustis tokiai sumai, kuri leistų maitintojo netekusiai šeimai oriai gyventi ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį ir padengtų šeimos finansinius įsipareigojimus.

5. Pasirinkus investicinį gyvybės draudimą, nėra galimybių be nuostolių anksčiau atgauti pinigus. Investiciniame draudime, kaip ir garantuotų palūkanų, sutarties sąlygos leidžia atsiimti dalinį kapitalą. „Klientai tuo dažnai naudojasi, juk kaupiami pinigai yra jų, ir jie gali laisvai jais pasinaudoti esant reikalui“, – sako A. Mikalauskienė.

6. Atsitikus draudiminiam įvykiui, draudimo kompanijos vilkina išmokėjimo procesą, ir tai gali trukti metų metus. Didžioji dalis išmokėjimų sutvarkoma per 5 darbo dienas. Tik retais atvejais, kai laukiama dokumentų iš gydymo įstaigų, išmokos procesas trunka ilgiau.

7. Gyvybės draudimas – tai draudimas nuo nelaimingų atsitikimų. Netiesa, nes gyvybės draudimas apima daug platesnį paslaugų spektrą: gyvybės rizikos draudimas suteikia finansinę apsaugą natūralios mirties atveju, kaupiamasis draudimas leidžia kaupti lėšas ateičiai, traumų ir kritinių ligų draudimas suteikia finansinę apsaugą, jei dėl ligos arba nelaimingo atsitikimo žmogus miršta arba tampa nedarbingas.

8. Gyvybės draudimas padidina nelaimingų atsitikimų riziką, nes žmogus ima nesisaugoti. Šis mitas prasilenkia su logika – niekas nesumažina žmogaus atsakomybės ir savisaugos instinkto.

9. Draustis galiu tik aš pats. Gyvybės draudimo sutartis galima sudaryti ir savo vaikų naudai ar drausti savo darbuotojus.

10. Gyvybės draudimas reikalingas tik tiems, kurie turi išlaikytinių. Netiesa, nes gyvybės draudimas daugeliu atvejų padeda ir pačiam apdraustajam – pavyzdžiui tokiose situacijose kaip susirgimas kritine liga, galūnių lūžiai, darbingumo praradimas ir pan.