- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statydama pirmąją elektros jungtį „LitPol Link“, Lenkija susidūrė su tokiais dideliais sunkumais, kad panašios antros jungties statyti nebenori, skelbia biznesalert.pl, cituodamas Lenkijos elektros perdavimo operatorės vadovą Eryką Klossowskį. Lenkija Baltijos šalims siūlo alternatyvą – ne žemyninę, o jūrinę jungtį. Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas tikina, kad tokie pokyčiai yra svarstytini, o tiesioginės įtakos elektros sistemų sinchronizacijos projektui jie neturėtų.
„LitPol Link1“ statybos buvo didelis iššūkis pirmiausia dėl linijos tiesimo per Mozūrus ir Suvalkiją gamtinių ir ekologinių aspektų. Tai buvo labai sudėtinga, todėl būtų sunku įsivaizduoti antros jungties tiesimą toje pačioje vietoje“, – sako Lenkijos elektros perdavimo operatorės PSE generalinis direktorius E. Klossowskis.
Pasak jo, dar viena šalia esanti jungtis reikšmingai nepadidins sistemų sinchronizavimo saugumo, tačiau sukels daugiau problemų investiciniame projekto etape.
„Mūsų rinkos tyrimas neįrodo jokių reikšmingų idėjos statyti žemyninę jungtį pranašumų“, – teigia Lenkijos PSE vadovas.
Siūlo žemyninę jungtį pakeisti jūrine
Antroji elektros jungtis su Lenkija buvo planuojama nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos. Tačiau dabar Lenkijos PSE siūlo alternatyvą – jūrinę jungtį nuo Vladislavovo iki Klaipėdos.
Pasak E. Klossowskio, šis pasiūlymas buvo pateiktas Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“. Jo teigimu, apie techninius tokios jungties parametrus kol kas nieko nežinoma, tačiau aišku tai, kad Baltijos šalių sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos sistemomis atveju gali prireikti papildomos atsarginės jungties.
Nors kai kuriems energetikos ekspertams alternatyva – jūrinė jungtis – kelia abejonių, tiek Lenkijos, tiek Lietuvos atstovai sako, kad tai vienodai saugu, o tiesioginės įtakos elektros sistemų sinchronizacijos projektui ji neturėtų.
„Povandeninis ryšys saugos požiūriu yra lygiavertis žemyniniam, tačiau nesukelia papildomų problemų, kurias sukelia žemyninės jungties tiesimo ypatumai“, – kalba E. Klossowsis.
Savo ruožtu „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas sako, kad Lenkijos PSE siūloma jūrinė Lietuvos-Lenkijos jungtis galėtų būti svarstoma kaip alternatyva užtikrinti geresniems elektros mainams tarp Lenkijos ir Lietuvos bei visų Baltijos šalių.
„Tiesioginės įtakos elektros sistemų sinchronizacijos projektui ji neturėtų.
Tokios jungties poreikį ir sprendimą dėl tokio projekto įgyvendinimo galėtų padiktuoti augantis Baltijos šalių elektros poreikis ir būsimojo projekto kaštų ir naudų analizė. Atliekant projekto galimybių analizę, kartu reiktų išnagrinėti ir jūrinių vėjo parkų prijungimo prie tokios jūrinės jungties galimybes“, – LRT.lt sako jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gyventojai susigrąžino milijonus eurų: priežastis – aiški
Darbo ginčų komisija pernai darbuotojams padėjo susigrąžinti beveik 15 mln. eurų. Dažniausiai tai darbdavių jiems neišmokėti atlyginimai. Skundų skaičius išaugęs kone trečdaliu, tačiau problematiškiausių darbdavių daugiausi...
-
Susisiekimo ministras: nuo 2026 m. jau galėsime rinkti kelių mokesčius1
Elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) sistemos startavimas daugiau nebus atidedamas, ji pradės veikti 2026 m., tvirtina susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Anot politiko, siekiant išvengti teisminių procesų, kurie s...
-
Paaiškėjo, kam ir kiek paaugo atlyginimai: viena grupė nustebins
Geriausiai apmokamos profesijos nesikeičia. Pernai daugiausiai uždirbo aukščiausio lygio vadovai ir informacinių technologijų specialistai. Tačiau ne jų pajamos augo sparčiausiai. Iš sąrašo viršūnės juos stumia maisto pra...
-
Klaipėdos savivaldybė nurašys šimtatūkstantines skolas
Klaipėdos savivaldybė parengė tvarką, pagal kurią bus įmanoma nurašyti dešimtmečius besikaupusias savivaldybės biudžetinių įstaigų paslaugų gavėjų skolas už suteiktas paslaugas. ...
-
Ši pašalpa gali didėti dvigubai, bet viena ministerija priešinasi2
Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos nesutaria, nuo kada ir kiek didinti laidojimo pašalpą, kuri šiemet siekia 560 eurų. ...
-
Siūlo vadinamąjį Pieno įstatymą dėti į stalčių
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo Seimui nesvarstyti vadinamojo pieno įstatymo, nors ir pritaria siekiui užtikrinti labiau sąžiningus santykius tarp pieno pirkėjų ir pardavėjų. ...
-
Sabutis Lenkijoje aptars dvišalius projektus, bendradarbiavimą
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ketvirtadienį lankosi Varšuvoje, kur su Lenkijos ministrais aptars dvišalius projektus ir bendradarbiavimą. ...
-
Alytuje įjungiamas antrasis iš trijų sinchroninių kompensatorių
Baltijos šalims ruošiantis vasarį galutinai atsijungti nuo rusiškos energetikos sistemos ir susijungti su kontinentinės Europos elektros tinklais, Alytaus rajone ketvirtadienį įjungiamas antrasis iš trijų sinchroninių kompensa...
-
Degalų kainos: ko tikėtis?6
Nepaisant Vakarų taikomų sankcijų, Rusija 2024 m. vėl gavo daugiau pajamų į valstybės biudžetą už naftos ir dujų pardavimus. Pernai jos augo daugiau kaip 26 proc. iki 107 mlrd. eurų, kai 2023 m. dėl mažesnių naftos kainų ir mažėjusio dujų ek...
-
Skvernelis: JAV sprendimas – praeitos Vyriausybės nesėkmės ženklas5
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracijai paskelbus apie dirbtinio intelekto lustų eksporto ribojimą, kuris taikomas ir Lietuvai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tokį sprendimą vertino kaip praeitos Vyriausybės vykdytos užsienio politikos ...