LB: įsigyti finansų įmonę leidžiama tik gavus teigiamą vyriausybinės komisijos išvadą

Lietuvos banko (LB) valdybos narys sako, kad leidimą įsigyti finansų rinkos dalyvį centrinis bankas suteikia tik gavęs teigiamą vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą. Simono Krėpštos teigimu, į komisiją turi kreiptis pats įmonės pirkėjas.

„Paskutinis žingsnis – finansų sektorius yra priskirtas prie strategiškai svarbių sektorių ir kiekvienas asmuo, kuris siekia įsigyti finansų rinkos dalyvį ar siekia gauti licenciją, privalo kreiptis į komisiją prie Vyriausybės“, – LRT radijui penktadienį sakė S. Krėpšta. 

„Ir tik jeigu yra gaunama teigiama išvada, Lietuvos bankas gali toliau tęsti šito įsigijimo nagrinėjimą ir tada galiausiai priima sprendimą“, – pridūrė jis.

2022 metais LB suteikė leidimą Ievai Trinkūnaitei įsigyti dabar teisėsaugos akiratyje atsidūrusią finansinių technologijų įmonę „Foxpay“, kurioje dirbo ir atsistatydinus socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sutuoktinis.

Paaiškėjus ministrės šeimos ryšiams su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu, dėl finansinių nusikaltimų kalėjusiu Vilhelmu Germanu (buvusiu Viliumi Žideliu), M. Navickienė buvo priversta trauktis iš posto. 

LB vadovas Gediminas Šimkus šią savaitę teigė, kad centrinis bankas 2022 metais neturėjo pagrindo neleisti Šveicarijos finansinių technologijų paslaugų grupės „iSun“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti „Foxpay“.

Vyriausybės spaudos tarnyba penktadienį BNS pranešė, kad vertindama I. Trinkūnaitės prašymą įsigyti „Foxpay“ vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija iš teisėsaugos ir kitų institucijų negavo duomenų, suteikiančių pagrindą tikrinti pirkėjos atitikimą nacionalinio saugumo interesams.

„Institucijos nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą pradėti investuotojos atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą ir neinicijavo patikros pradėjimo“, – teigiama tarnybos komentare.

Pasak tarnybos, gavusi I. Trinkūnaitės prašymą komisija kreipėsi į Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ministerijas, Generalinę prokuratūrą, Lietuvos banką, Valstybės saugumo departamentą, Policijos departamentą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). 

I. Trinkūnaitė į komisiją dėl „Foxpay“ įsigijimo kreipėsi 2022 metų gegužę. 

Buvę „Foxpay“ vadovai: I. Trinkūnaitė 2022 metais gavo palankią vyriausybės komisijos išvadą

Iki 2022 metų spalio „Foxpay“ vienintele akcininke buvusios įmonės Saugos investicijų biuras direktorius Alius Sadeckas BNS penktadienį teigė, kad keičiantis akcininkams „Foxpay“ reikėjo gauti centrinio banko leidimą, o į vyriausybinę komisiją turėjo kreiptis įmonės pirkėja. 

„Foxpay“ kreipėsi į Lietuvos banką, bankas tyrė ir po kažkiek laiko, man atrodo, 2022 metų spalio mėnesį, davė sutikimą sandoriui“, – teigė A. Sadeckas.

„Banko leidimą bendrovė gavo, vadinasi, tuo metu mes akcijas pardavėme tinkamam asmeniui, nes aš neturiu galimybės ir prievolės patikrinti tą asmenį“, – pridūrė jis. 

A. Sadeckas teigė, kad Saugos investicijų biuras, parduodamas „Foxpay“ I. Trinkūnaitei, neturėjo kreiptis į vyriausybinę komisiją: „Čia buvo ne mūsų dalis, čia naujo akcininko dalis“.

Vėliau A. Sadeckas BNS patikslino, kad „Foxpay“ pirkėja 2022 metais turėjo gauti du leidimus – vyriausybinės komisijos ir LB. Jo teigimu, I. Trinkūnaitė „vienareikšmiškai gavo teigiamą (vyriausybinės komisijos – BNS) išvadą“, kadangi jai buvo leista įsigyti įmonę ir tapti vienintele jos akcininke. 

„Kada pirkėjas kreipiasi į komisiją ir Lietuvos banką, (...) jis gauna du – komisijos ir Lietuvos banko – sutikimus, ir tada gali tapti akcininku – įsigalioja akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Tuomet jau bendrovė („Foxpay“ – BNS) kreipėsi dėl naujų valdybos narių pasikeitimo“, – teigė A. Sadeckas.

„Pati ponia Ieva gavo tuos leidimus – tiek komisijos, tiek Lietuvos banko“, – pridūrė jis.

Parduodant „Foxpay“ jai ir jos valdybai vadovavęs Justinas Drėgva BNS penktadienį teigė nežinantis, kaip vyko su kreipimusi į komisiją susijusios procedūros: „Įmonės administracijai nėra teikiama tokia informacija, čia yra akcininkų reikalai ir jie patys sprendžia tuos klausimus tarpusavyje“.

Vėliau J. Drėgva BNS taip pat teigė prisiminęs, kad 2022 metais įsigydama „Foxpay“ I. Trinkūnaitė gavo sandoriui neprieštaraujančią vyriausybinės komisijos išvadą bei centrinio banko leidimą.

„Pirkėjas tuos dokumentus ir gavo. (...) Tikrai patvirtinu, kad gavo, nes mačiau tuos dokumentus“, – sakė J. Drėgva. 

I. Trinkūnaitė į BNS klausimus pastarąją savaitę neatsakė. Su M. Navickienės vyru Mindaugu Navicku, kuris 2022 metų spalį, pasikeitus akcininkams tapo „Foxpay“ valdybos nariu, susisiekti nepavyksta. Anot  M. Navickienės, jis šiuo metu keliauja motociklu.

Pirmas žingsnis yra išsami ir teisinga pačių įsigyjančiųjų informacija ir jie turi pateikti daug informacijos apie save, ir čia svarbu, kad jie teisingai ją atskleistų.

 

J. Govina: fintech rinkoje apie V. Germano ir I. Trinkūnaitės ryšius kalbėta dar įsigyjant „Foxpay“

Iki 2021 metų spalio LB Finansų rinkos priežiūros tarnybai vadovavusi Jekaterina Govina teigė, kad I. Trinkūnaitei siekiant įsigyti „Foxpay“ tarp fintech rinkos dalyvių buvo kalbėta apie jos aplinkoje figūruojantį teistą asmenį.

„Informacija apie tą asmenį, kuris buvo teistas (V. Germaną – BNS), kai kuriuose fintech rateliuose jau figūravo beveik prieš porą metų. Kai buvo vykdomas tas įsigijimas, iš kelių žmonių aš girdėjau nusistebėjimų, kad taigi ten susiję su tuo ir tuo“, – LRT radijui penktadienį sakė J. Govina.

S. Krėpšta teigė, kad prieš suteikiant leidimą įsigyti finansų įmonę, tikrinami tiek ją įsigyti norintys asmenys, tiek nauji jos vadovai, taip pat kreipiamasi į teisėsaugos institucijas.

„Pirmas žingsnis yra išsami ir teisinga pačių įsigyjančiųjų informacija ir jie turi pateikti daug informacijos apie save, ir čia svarbu, kad jie teisingai ją atskleistų“, – sakė S. Krėpšta.

„Mes validuojame ir tikriname tą pateiktą informaciją tiek viešose, tiek neviešose duomenų bazėse. Lietuvos bankas nėra teisėsaugos institucija ir dėl specifinės informacijos mes visada kreipiamės į visas pagrindines teisėsaugos institucijas“, – kalbėjo LB valdybos narys.

Centrinis bankas šiuo metu atlieka „Foxpay“ ir jos savininkės veiklos patikrinimą, atskirą patikrinimą generalinės prokurorės nurodymu atlieka ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Įmonei „Foxpay“ 2023 metų pabaigoje – šių metų metų pradžioje vadovavo bei jos valdyboje dirbo M. Navickas, tačiau į viešumą iškilus informacijai apie įmonės atžvilgiu atliekamus tyrimus, praėjusią savaitę jis nutarė iš bendrovės pasitraukti.

Nepaisant to, kad 2022 metais po įvairių institucijų patikrinimų I. Trinkūnaitei buvo leista įsigyti „Foxpay“, šiemet vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija nustatė jos kaip galimos strateginės investuotojos neatitiktį nacionalinio saugumo interesams, BNS anksčiau patvirtino Vyriausybės spaudos tarnyba.

I. Trinkūnaitė šiemet nesėkmingai bandė įsigyti šalia Vilniaus oro uosto biurų pastatą valdančią M. Navicko įmonę „Litlab“, kurios akcininke anksčiau yra buvusi ir pati M. Navickienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių