- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministerija pateikė derinti suinteresuotoms pusėms projektą dėl vietų Baltijos jūroje, kuriose tikslinga plėtoti vėjo elektrinių parkus. Pateikti siūlymai ir dėl elektrinių galingumo – jis galėtų patenkinti ketvirtadalį Lietuvos poreikio.
Žada lūžio tašką
"Vėjo energetikos plėtrai sausumoje jau sukurtos sąlygos, dabar dar vienas žingsnis pirmyn – sukurti palankią aplinką vėjo energetikai Baltijos jūroje. Jūrinis vėjas bus naujas ir reikšmingas lūžio taškas Lietuvos energetikoje, kadangi elektros energijos gamyba iš jūrinio vėjo yra efektyvesnė ir turi didesnį potencialą nei sausumoje. Šioje srityje prasidės arši konkurencija dėl investicijų ir turime tam kuo geriau pasiruošti", – teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Projektas parengtas remiantis darbo grupės, kurią sudarė valstybinių institucijų ir verslo asociacijų atstovai, rekomendacijomis. Ministro įsakymu sudaryta darbo grupė nagrinėjo šiuos svarbiausius klausimus: galimus vėjo elektrinių Baltijoje jūroje plėtros etapus, elektrinių prijungimo prie elektros tinklų modelius, atsakomybių ir prijungimo išlaidų paskirstymą, elektrinių vietų jūrinėje teritorijoje parinkimą, būtinus atlikti tyrimus. Svarstyti galimi paramos būdai, leidimų naudoti jūrinę teritoriją reglamentavimas ir jūrinio vėjo įrangos tiekimo grandinės plėtra.
Atsižvelgiant į Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos ir Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano tikslus bei darbo grupės rekomendacijas, Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad elektrinių parko įrengtoji galia siektų 700 MW. Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje pagamintų apie 2,5–3 TWh per metus elektros energijos – tai yra 25 proc. dabartinio šalies elektros energijos poreikio.
Vėjo energetikos plėtrai sausumoje jau sukurtos sąlygos, dabar dar vienas žingsnis pirmyn – sukurti palankią aplinką vėjo energetikai Baltijos jūroje.
Toli į jūrą
Jau numatyta tiksli Baltijos jūros teritorija, kurioje efektyviausia vėjo elektrinių plėtra. Numatomas plotas siekia 137,5 kv. km, atstumas iki kranto – maždaug 29 km, vidutinis jūros gylis – 35 m, vidutinis vėjo greitis – apie 9 m/s.
Šiuo metu teisės aktuose nėra numatyta paramos sistema jūroje statomoms elektrinėms. Siūloma pavesti Energetikos ministerijai iki birželio 1 d. parengti reikiamus įstatymų projektus, reglamentuojančius paramos schemą elektrinėms, kurias numatoma plėtoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje, ir suderinti siūlomą paramos schemą su Europos Komisija.
Įvertinant tai, kad tinklams, kurie prijungtų jūroje pastatytas elektrines, įrengti gali prireikti iki aštuonerių metų, tikslinga inicijuoti šių tinklų plėtrą kuo anksčiau. Todėl siūloma pavesti perdavimo sistemos operatoriui "Litgrid" pradėti parengiamuosius darbus.
Pirmuosius aukcionus jūriniam vėjui planuojama skelbti 2023 m. Elektrinės turėtų būti pastatytos ir pradėti gaminti elektros energiją iki 2030 m.
Jūrinio vėjo plėtra yra vienas iš Vyriausybės programos tikslų. Joje numatyta įvertinti vėjo energetikos Baltijos jūroje galimybių, plėtros poreikį ir sąnaudas bei priimti sprendimus dėl vėjo elektrinių Baltijos jūroje plėtros.
Abejoja dėl užmojų
Beje, pernai vasarą pranešta, kad Danijos bendrovė "European Energy" Lietuvoje planuoja plėtoti maždaug 500 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių parkų sausumoje. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vadovas Aistis Radavičius jau tada BNS sakė abejojantis tokiais užmojais, nes Lietuvoje yra tam tam tikrų apribojimų.
"Mes laukiame technologiškai neutralių aukcionų, jie bus dėl priedo prie rinkos kainos, tai yra tam tikras skatinimas. Aukcione parduodama galia yra 300 gigavatvalandžių – maždaug 100 MW. Rinkos sąlygomis statyti yra kitas dalykas, bet šiandien, manau, nepalanku rinkos sąlygomis statyti, nes bankai reikalauja ilgalaikių elektros supirkimo sutarčių", – pernai birželį sakė A.Radavičius.
"Galbūt yra atskirų atvejų, fondų, kurie žiūri paprasčiau negu bankai ir galėtų finansuoti projektus, bet Lietuva yra nedidelė, šiandien yra 540 MW per visą Lietuvą, ir kai kažkas sako, kad nori 500 MW pastatyti, kyla abejonių", – pridūrė jis.
Aistis Radavičius
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius
„Vėjo energetikos plėtra jūroje bus itin reikšminga įgyvendinant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškeltą tikslą – ateityje visą reikalingą elektrą gaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Pasiūlytas aukciono dydis, parinkta jūrinė teritorija ir siūlomas paramos modelis atitinka geriausią Europos šalių praktiką. Tačiau kartu norime atkreipti dėmesį, jog siekiant užtikrinti efektyvią jūrinio vėjo plėtrą svarbu tinkamai sureguliuoti įstatyminę bazę ir pateikti sektoriaus dalyviams trūkstamus išaiškinimus. Tam rekomenduojame atlikti keletą žingsnių.
Pirma, svarbu kaip įmanoma greičiau atlikti vėjo energetikos plėtrai jūroje reikalingus tyrimus ir studijas. Juos reglamentuojantys įstatymo pakeitimai buvo priimti dar 2017 metais, tačiau nuo to laiko buvo atlikta vos viena studija dėl vėjo energetikos potencialo Lietuvos jūrinėse teritorijose. Jau tampa akivaizdu, kad iki įstatyme numatyto galutinio termino – 2021 m. vasario 1 d. – visi reikalingi darbai nebus atlikti ir vėjo energetikos plėtra jūroje nusikels vėlesniam laikotarpiui. Jei procesai ir toliau vyks tokiu tempu, kyla rizika, kad iki 2030 metų vėjo elektrinių jūroje nepamatysime.
Antra, rinkos dalyviai laukia išaiškinimo, kas – Lietuvos energetikos agentūra ar patys vėjo energetikos projektų vystytojai – bus atsakingi už tam tikrų tyrimų, tokių kaip vėjo greičio matavimas, dugno tyrimai ir pan., atlikimą. Turėti tikslius duomenis apie jūrines sąlygas yra be galo svarbu, tuo tarpu ribotas Lietuvos energetikos agentūros biudžetas gali neužtikrinti geriausio tokių tyrimų rezultato. Todėl potencialūs aukciono dalyviai turėtų turėti galimybę patys atlikti šiuos esminius tyrimus.
Trečias svarbus žingsnis – sprendimas, kas – tinklų operatorius ar pats vystytojas – bus atsakingas už jūrinės pastotės ir eksporto kabelių iki kranto infrastruktūros sukūrimą. Asociacijos vertinimu, atsižvelgiant į Covid-19 pandemijos sukeltą ekonomikos sąstingį, kuomet šalys ieško būdų skatinti ekonomikas, toks projektas galėtų būti visiškai arba dalinai finansuojamas iš valstybės ar ES biudžeto lėšų. Tai prisidėtų kuriant darbo vietas, pridėtinę vertę ekonomikai ir parodytų valstybės ryžtą vystyti vėjo energetiką jūroje, pereinant prie mažai anglies dvideginio išmetančios ekonomikos.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai5
Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti15
Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai10
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų8
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį11
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos11
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti5
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...