- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2025 metais didėja nedarbo išmokos, keičiasi kai kurių „Sodros“ išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu bei vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) kitimu – nuo jų priklauso dalies „Sodros“ išmokų dydžiai.
Nedarbo išmokos dydis susijęs su MMA
Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo šiais metais išaugo nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.
2025 metais MMA siekia 1 038 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro (2024 metais – 215,01 euro). Didesnių nedarbo išmokų už sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravę bedarbiai sulauks vasario mėnesį – ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį.
„Sodros“ nuotr.
Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2025 metų sausį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 241,54 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2022 metų birželio pradžios iki 2024 metų lapkričio pabaigos.
Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi. Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.
Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio ir sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1 000 eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 629 eurų dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio – 551 euro dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius – 474 eurų išmoką.
Maksimalus nedarbo išmokos dydis yra susietas su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, galiojusiu šalyje (VDU) užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo žmogaus įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2025 metų pirmąjį ketvirtį, bus 1 294,56 euro.
Pasikeitė mažiausios ir didžiausios ligos išmokos
Ligos išmokos yra apskaičiuojamos kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Tačiau yra nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai – tai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos.
„Sodros“ nuotr.
Šie dydžiai priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Pirmojo šių metų ketvirčio ligos išmokos bus apskaičiuojamos taikant 2 225,10 euro VDU dydį, kuris galiojo trečiąjį 2024 m. ketvirtį.
Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.
Nuo sausio minimali mėnesio ligos išmoka siekia 259 eurų ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo beveik 5 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka nuo šiol negalės būti mažesnė nei 12,33 euro. Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.
Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju nuo šiol bus 2 761,79 euro – šis dydis palyginti su praeitu ketvirčiu išaugo maždaug 51 euru. Dienos maksimali išmoka padidėjo daugiau nei 2 eurais iki 131,51 euro.
Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo nuo 2 879,73 euro iki 2 934,46 euro, o dienos – nuo 137,79 euro iki 139,74 euro.
Nuo vasario didės minimalios tėvystės, motinystės ir vaiko priežiūros išmokos
Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba lygi 8-iems bazinės socialinės išmokos dydžiams. Taikomi bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.
„Sodros“ nuotr.
Bazinė socialinė išmoka 2025 metais siekia 70 eurų vietoje 55 eurų. Taigi, jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką iki šių metų sausio 31 d., minimali šių išmokų riba bus 440 eurų, o jei vasarį arba kovą – minimali išmoka sieks 560 eurų.
Keičiasi maksimalios išmokos prižiūrintiems vaikus
Maksimali vaiko priežiūros išmoka susijusi su VDU dydžiu. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų VDU galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos.
„Sodros“ nuotr.
Kai už vaikus, gimusius ar įvaikintus po 2023 m. sausio 1 d., žmogus įgis teisę į vaiko priežiūros išmoką šių metų pirmąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 471,16 euro arba beveik 65 eurais daugiau nei praeitą ketvirtį.
Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali išmoka didėja beveik 50 eurų, nuo 2 620,32 euro iki 2 670,12 euro per mėnesį. Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais yra 2 002,59 euro, o antraisiais 1 335,06 euro.
Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka siekia 3 452,47 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo daugiau nei 64 eurais.
Kita vaiko priežiūros išmoka – vasarį
Svarbu prisiminti, kad gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį. Gruodžio išmoką „Sodra“ moka iki metų pabaigos – o ne, kaip įprasta, kitą mėnesį.
Dėl to vaiko priežiūros išmokos sausio mėnesį nebus mokamos, o vėlesni mokėjimai vyks įprasta tvarka. Tai reiškia, kad 2025 metais kitą vaiko priežiūros išmoką – už sausį – šeimos gaus vasarį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Hofmanas: pieno įstatymą kursime iš naujo įtraukiant visas jo gamybos grandinės dalis1
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) siūlant Seimui nesvarstyti vadinamojo pieno įstatymo pataisų, ministras Ignas Hofmanas teigia, kad įstatymo projektas bus kuriamas iš naujo, į jį norima įtraukti visas pieno gamybos grandinės dalis. Pasak minis...
-
Paluckas išvyksta į Davose vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą1
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį išvyksta į Šveicarijoje, Davose, vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą. ...
-
Vis sunkiau renkama parama Ukrainai
Lietuviai pernai aktyviausiai aukojo į ūmias krizines situacijas pakliuvusiems tautiečiams, rodo aukojimo platformos Aukok.lt duomenys. ...
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai11
Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti16
Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai12
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų13
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį12
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...