- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norėdami išsiaiškinti, kur pagaminta jūsų įsigyta prekė, nenustebkite, jei kilmės šalis – „visa plati Europos Sąjunga“. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Produktų saugos ir kokybės departamento direktorė Rasa Pupienienė pažymi, kad, jei prekė yra gaminama ar atvežta iš ES šalies, gamintojai neprivalo nurodyti konkrečios valstybės. Tačiau po tokiu ženklinimu gali slypėti faktas, kad produktas pagamintas iš žaliavų, atvežtų iš trečiųjų šalių.
LRT.lt laišką parašęs vilnietis Arūnas stebisi, kartais ant produktų pakuočių aptinkantis ženklinimą „kilmės šalis: ES“. Vyras sako norintis žinoti, kur pagaminta jo įsigyjama prekė, nesinešiodamas su savimi brūkšninių kodų skaičių lentelės ar mintinai ją išmokęs.
„Jau ne kartą pastebėjau, kad ant kai kurių prekių, netgi maisto produktų pakuočių pažymėta, jog jų kilmės šalis – ES arba produktas ten pagamintas, pavyzdžiui, Lietuvos gamintojo užsakymu. Be abejo, pagal produkto brūkšninio kodo skaičius galima sužinoti, kurioje konkrečiai šalyje jis pagamintas, tačiau juk nevaikščiosi kasdien į parduotuvę su brūkšninių kodų lentele.
Kita vertus, atrodo keistai, kad kilmės šalis – ES. Pradėkime nuo to, kad tokios šalies nėra, tai šalių bendrija. Galbūt, nurodant tokią kilmės šalį, bandoma nuslėpti, iš kur gautos produkto gamybai naudotos žaliavos?“ – klausia vyras, įsigijęs maisto papildų ir duonos lazdelių, pagamintų ES.
Žaliavos iš trečiųjų šalių
VVTAT Produktų saugos ir kokybės departamento direktorė R. Pupienienė sako, kad ženklinimas „kilmės šalis: ES“ reiškia, jog prekė pagaminta vienoje iš ES šalių. Kadangi ES reglamentų ir standartų prekių gamyboje reikalavimai taikomi vienodai visoms ES šalims, tokia informacija yra leidžiama.
„Pagal Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles, prekės kilmės šalis turi būti nurodoma, jeigu prekė importuota iš Europos Bendrijai nepriskiriamų šalių ar teritorijų. Tačiau jeigu prekė yra pagaminta arba įvežta ir ES šalies, tokios informacijos pateikti neprivaloma“, – aiškina VVTAT specialistė.
Tiesa, kaip pažymi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Ona Sužiedelytė, gali būti, kad po ženklinimu „kilmės šalis: ES“ slypi faktas, jog prekė yra pagaminta iš žaliavų, atvežtų iš trečiųjų šalių.
„Produkto kilmės ženklinimas parodo jo pagaminimo vietą, tačiau tai nebūtinai reiškia žaliavų kilmę, todėl produkto sudėtyje gali būti žaliavų ir iš trečiųjų šalių.
ES yra numačiusi pokyčius šiuo klausimu, ateityje gamintojams reikės nurodyti pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalį, jei ji skiriasi. Tačiau kai kurie gamintojai savo produktus savanoriškai taip ženklina jau ir dabar, nurodydami pagrindinės žaliavos kilmės šalį“, – kalba O. Sužiedėlytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai1
Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti14
Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai10
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų8
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį11
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos11
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti5
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...