Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 560 tūkst. asmenų, kurie sudarė 19,1 proc. visų šalies gyventojų - 1,5 procentinio punkto mažiau nei 2013 metais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys.

Skurdo rizikos riba pernai buvo 241 euras per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 506 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste pernai gavo 16 proc. (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 12,2 proc., kituose miestuose – 22 proc.), kaime - 25,5 proc. gyventojų. Pernai, palyginti su 2013-aisiais, skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 0,9 procentinio punkto, kaime – sumažėjo 6,2 procentinio punkto.

Skurdo rodikliai yra apskaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis - 2014-ųjų skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti buvo naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2013 metais.

Skurdo rizikoje dažniausiai atsiduria vaikai iki 18 metų - jų skurdo rizikos lygis pernai buvo 23,5 proc. ir, palyginti su 2013 metais, sumažėjo 3,4 procentinio punkto. 18–64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis pernai sumažėjo 1,4 procentinio punkto ir buvo 17,6 procento.

Statistikų teigimu, vaikų ir darbingo amžiaus asmenų skurdo rizikos lygio mažėjimą lėmė išaugęs darbo užmokestis ir sumažėjęs nedarbas, kuris atsvėrė sumažėjusias socialinės apsaugos išlaidas šeimai ir vaikams. Minimali alga, neturint pajamų iš kitų šaltinių, neapsaugojo dirbančių asmenų nuo skurdo rizikos. Iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos buvo 0,6 euro mažesnės už skurdo rizikos ribą.

65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis 2014 metais sudarė 20,1 proc. - 0,7 procentinio punkto daugiau nei 2013 aisiais. Vidutinė senatvės pensija 2013 metais buvo 238,1 euro - tai reiškia, kad vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar mažesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis pernai buvo 20 proc. ir, palyginti su 2013 metais, sumenko 1,8 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 0,8 procentinio punkto ir sudarė 18,2 procento. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 46 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (34,9 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,3 proc., tarp bedarbių – 62,6 proc., tarp senatvės pensininkų – 22 procentai. Pernai dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis sumažėjo 0,8 procentinio punkto, bedarbių asmenų – padidėjo 1,6 procentinio punkto, senatvės pensininkų – sumenko 0,7 procentinio punkto.

Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2014 metais padidėtų iki 27,5 procento. Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui sumažėjo. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis padidėtų nuo iki 30,3 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – iki 34,9 procento.

Tarp Baltijos šalių Lietuvoje 2014 metais skurdo rizikos lygis buvo mažiausias. Estijoje skurdo rizikoje pernai gyveno 22,1 proc., Latvijoje – 21,2 proc gyventojų, arba atitinkamai 1,4 ir 1,8 procentinio punkto daugiau nei 2013 metais.