- Ignas Jačauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gegužės 1-ąją sukanka devyneri metai, kai Lietuva buvo priimta į Europos Sąjungos valstybių draugiją. Tad, ką laimėjome, o ką praradome per šį laiką, ko iš buvimo ES galime tikėtis ateityje?
Ekonomistas Valdemaras Katkus pripažįsta, kad finansinė ES parama per šiuos metus buvo itin naudinga Lietuvai, tačiau prisiimti Lietuvos įsipareigojimai ES sukėlė rimtų energetikos problemų bei pablogino tarptautinius santykius su kaimynais.
„Vienas svarbiausių, tiesa - ir skausmingiausių įvykių yra Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. Šis sprendimas parodė dar ir tai, kad ES nesilaiko sutarimo skirti uždarymui pakankamai pinigų. Europos Komisija įvertino, kad eurozonoje įvyko krizė, tad ekonominis augimas, pinigų kiekis yra sumažėjęs ir dėl to ES negali vykdyti savo įsipareigojimų. Formali priežastis yra nurodoma – nesutarimai su „Nukem“. Bet tai yra tik formalumas, kodėl negalima įvykdyti pervedimo, o tikroji priežastis – penkerius metus vykstanti krizė. Nes didieji finansiniai srautai dabar skiriami ne prisiimtiems įsipareigojimams, o gelbėti eurozoną, kad ji nesubyrėtų“, - sakė V. Katkus.
Už finansinį programavimą ir biudžetą atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta sako, kad milžinišką naudą atnešusi narystė ES atvedė Lietuvą ir prie kito svarbaus sprendimo – prisijungimo prie Šengeno sutarties, atvėrusios Lietuvai sienas į Europą.
„Pagalvokite, kaip būtų susiklostęs Lietuvos ekonominis ir politinis gyvenimas, jeigu nebūtumėme priėmę sprendimo įstoti į ES? Lietuvos pagrindinis ekonomikos variklis yra eksportas, tad narystė ES mums užtikrino visišką dalyvavimą laisvoje Europos rinkoje. O ir politiškai, Lietuva įrodė galinti funkcionuoti kaip patikima ES narė – tikrai ES viduje niekas nemano, kad buvo padaryta klaida, Lietuvą priimant į Bendriją. Aišku, mes vis dar gauname milžinišką ES paramą, kuri sudaro apie ketvirtadalį nacionalinio biudžeto, bet iš esmės niekam nekeliame didelių rūpesčių, kaip kai kurios kitos narės, įstojusios drauge su mumis <...> Apskritai, galimybė laisvai judėti, dirbti ar mokytis visoje ES – tai didžiulės vertybės, kurias mums davė ES narystė. Ir, kad ir kaip kontraversiškai būtų žiūrima į emigraciją, visgi, pripažinkime, daugeliui žmonių tai buvo išsigelbėjimas iš, kartais, beviltiškos situacijos“, - nuomonę išsakė eurokomisaras.
Visą diskusiją skaitykite ketvirtadienį savaitraštyje „Vilniaus diena“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitete – pasiruošimas galimam galvijų ligų protrūkiui
Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį aiškinsis, kaip Lietuvoje pasirengta galvijų ligų protrūkiams ir galimų užkratų pasekmių likvidavimui. ...
-
Vilniaus miesto taryboje – šių metų biudžetas
Vilniaus miesto taryba trečiadienį ketina patvirtinti 2025 metų miesto biudžetą. ...
-
Vyriausybėje – leidimas refinansuoti valstybės remiamas būsto paskolas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo gyventojams suteikti galimybę refinansuoti valstybės iš dalies remiamas būsto paskolas. Tokiu atveju valstybės subsidijos nereikėtų grąžinti. ...
-
Vyriausybė spręs, ar laikinai sustabdyti antrąjį jūros vėjo parko konkursą
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar laikinai sustabdyti jau paskelbtą antrąjį vėjo parko Baltijos jūroje konkursą ir peržiūrėti jo sąlygas. ...
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...