Finansų ekspertas atsako, kokiu atveju reikėtų tokio pasiūlymo nepriimti. „Nors garsiai nuskambėję pasiūlymai už bitkoinus parduoti butą, automobilį ar kavos puodelį greičiausiai buvo reklaminis triukas, šiais laikais atsiskaityti virtualiąja valiuta – joks stebuklas. Užsienio valstybėse yra virtualiųjų valiutų bankomatų, Lietuvoje taip pat yra galimybė pirkti ir parduoti virtualiąją valiutą bankuose – tai visiškai legalu“, – sakė finansų apskaitos ir teisinių paslaugų bendrovės „Meso group“ vadovas Simonas Tamulionis.

Pasak eksperto, sunerimti ir atmesti pasiūlymą verta tik vienu atveju – jei klientas nori atsiskaityti virtualiąja valiuta ne iš savo, bet trečiųjų fizinių ar juridinių asmenų sąskaitos, nesuteikdamas jokios papildomos informacijos apie savo sąsajas su šia trečiąja šalimi.

Kol kas Lietuvos rinkoje ši priemonė funkcionuoja labiau kaip investicijų forma, o ne atsiskaitymo vienetas.

„Ne paslaptis, kad virtualioji valiuta dažnai naudojama pinigų gavėjui paslėpti – pinigams plauti. Tad šiuo atveju atsisakyti tokių sandorių, kai sumos yra didelės, reikia ne dėl pačios valiutos, bet dėl įtartino atsiskaitymo būdo. Dažnai patikrinimo atvejais mokestinė našta gali atitekti pinigų gavėjui, o ne mokėtojui“, – teigė S.Tamulionis.

Atsiskaitymo virtualiąja valiuta procedūros niekuo nesiskiria nuo finansinių operacijų kitomis valiutomis – tiesiog buhalterijoje į apskaitą įtraukiama papildoma sąskaita ir atliekami panašūs veiksmai, kaip ir atsiskaitant eurais, doleriais, svarais sterlingais, rupijomis, šekeliais ir t.t.

Simonas Tamulionis. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak finansų eksperto, didžiausia rizika į bendrovės trumpalaikį turtą įtraukus virtualiąją valiutą – gerokai didesni nei įprastų valiutų kurso svyravimai.

„Svyravimai yra nesvetimi ir įprastoms valiutoms, pavyzdžiui, dolerio-euro kurso kitimas šiais metais viršijo 15 proc. euro nenaudai. Tačiau kriptovaliutų pokyčiai registruojami kartais, pavyzdžiui, bitkoino vertė per tą patį laikotarpį nukrito daugiau nei trimis kartais“, – pasakojo S.Tamulionis.

Atsiskaitymai virtualiosiomis valiutomis yra visiškai legalūs, o Lietuvoje jau registruota daugiau nei 250 įmonių, kurios užsiima jų keitimu. Pasak S.Tamulionio, kol kas Lietuvos rinkoje šis instrumentas funkcionuoja labiau kaip investicijų forma, o ne atsiskaitymo vienetas.

Besidomintys finansų rinkomis neabejoja, kad kriptovaliutos yra ateities valiutos, galiausiai pakeisiančios esamas, todėl svarbiu rodikliu tampa apskaita. Anot jo, gaunantieji pelno iš virtualiųjų valiutų rinkos turi tvarkyti savo finansus taip, kaip nurodyta įstatymuose.

„Nuolat keičiasi tiek Lietuvos, tiek kitų šalių teisinės bazės, atsiranda vis naujų šių valiutų reglamentavimo subtilybių, kurias būtina žinoti kiekvienam verslui, naudojančiam kriptovaliutas įvairioms operacijoms. Įmonėms svarbu tiksliai tvarkyti savo finansines operacijas, laikytis tam tikrų apskaitos gairių. Tai tinkamai padaryti gali šią sritį išmanantys buhalterinės apskaitos paslaugas teikiantys specialistai“, – pažymėjo pašnekovas.

Neteikia ataskaitų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), atlikusi Lietuvoje įsteigtų virtualiųjų valiutų operatorių paslaugas teikiančių bendrovių strateginę sektorinę analizę, nustatė, kad iš 195 išanalizuotų operatorių apie 90 proc. jų neteikia privalomos informacijos FNTT. Tokia analizė buvo atliekama siekiant įvertinti su virtualiosiomis valiutomis susijusią veiklą ir jos keliamą riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) nuostatas, virtualiųjų valiutų operatoriai FNTT turi pranešti apie paskirtus vadovaujančius asmenis, atsakingus už pinigų plovimo prevencijos įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su FNTT, taip pat apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, teikti pranešimus apie grynųjų pinigų / virtualiosios valiutos operacijas, kurių suma lygi arba viršija 15 tūkst. eurų.

„Didžiausias virtualiųjų valiutų operatorių steigimosi Lietuvoje šuolis stebimas 2022 m. Iki šių metų spalio mėnesio vidurio apie savo veiklos pradžią informavo jau 788 įmonės. Tačiau beveik 90 proc. analizuotų bendrovių nė karto neteikė FNTT informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar operacijas, lygias ar viršijančias 15 tūkst. eurų. Įžvelgiame riziką, kad, netinkamai įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones, gali atsirasti terpė vykdyti nusikalstamas veikas“, – sakė FNTT direktorius Rolandas Kiškis.

Pasak R.Kiškio, tokias rizikas iš dalies patvirtina ir atlikti planiniai virtualiųjų valiutų operatorių paslaugas teikiančių bendrovių patikrinimai, kurie parodė, kad bendrovės įgyvendina ne visas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, o kai kurių bendrovių veikloje yra rimtų prevencijos spragų.