- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavimui.
„Labai džiaugiuosi, kad žmonėms rūpi, labai džiaugiuosi, kad žmonės supranta, kad gynyba kainuoja, bet ko nematau šitoje diskusijoje, tai vis dar nematau tokio labai aiškaus deklaravimo, kad mums rūpi ne tik daugiau lėšų gynybai, bet mes esame taip pat ir pasirengę už tai daugiau mokėti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.
Ji pakartojo, kad „valstybė neturi nieko kito, išskyrus mokesčių mokėtojų pinigus“.
„Tai mokesčių mokėtojai tuomet turi vis tiek kažkaip įgarsinti savo sprendimą – ar jie susitaiko su mažesne socialine gerove kitose srityse, ar vis dėlto sutinka mokėti didesnius mokesčius, kad ir kitos sritys nenukentėtų, bet ir gynybą būtų daugiau finansuojama“, – kalbėjo premjerė.
I. Šimonytė teigė, jog pirmiausia norėtų susitarti bent jau dėl 3 proc. BVP siekiančio gynybos finansavimo.
„Mums turbūt svarbiau yra orientuotis į konkrečius sprendinius, konkrečius uždavinius, kuriuos mes turime įgyvendinti, ir į jų sąskaitą, negu konkuruoti tarpusavyje, kas pasiūlys įspūdingiau atrodantį skaičių. Manau, kad atsirastų, kas ir 5 proc. pasiūlytų“, – teigė I. Šimonytė.
Premjerė viliasi, kad į diskusijas dėl to grįš ir opozicijos atstovai.
„Visi kaip matau labai karštai pritaria finansavimo didinimui ir iki 4 proc., nors mes dar dėl 3 proc. nesusitarėme. Tai man teikia vilties, kad gal vis dėlto emocijoms truputėlį nuslūgus mes galėsime grįžti prie konstruktyvių diskusijų, ypatingai po to, kai savo diskusijas baigs mūsų Trišalės tarybos ir pilietinės visuomenės partneriai“, – teigė I. Šimonytė.
„Būtų šiek tiek nepagarbu (...) būtent tiems žmonėms, kurie nuoširdžiai ieško sprendimų, būtų nepagarba su jais negrįžti prie diskusijų stalo“, – pridūrė ji.
Siekiant paskatinti visuomenę ir politikus susitarti dėl 4 proc. BVP siekiančio gynybos finansavimo, dalis verslo asociacijų ir įmonių pirmadienį paskelbė besijungiantys į iniciatyvą „4 procentai“.
Tai mokesčių mokėtojai tuomet turi vis tiek kažkaip įgarsinti savo sprendimą – ar jie susitaiko su mažesne socialine gerove kitose srityse, ar vis dėlto sutinka mokėti didesnius mokesčius.
Akciją „4 procentai“ inicijavo Lietuvos verslo konfederacija (LVK), startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“ bei Lietuvos pramonininkų konfederacija.
A. Romanovskis: verslas sutinka mokėti didesnius mokesčius
LVK prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad verslas prie krašto apsaugos prisidėtų mokėdamas didesnius mokesčius.
„Iniciatyvą „4 procentai” palaikantis verslas ir organizacijos sutinka mokėti didesnius mokesčius, kad šalies gynybai būtų skirta daugiau lėšų. Tai yra mūsų principinė pozicija – verslas nori prisidėti prie šalies gynybos didesniais mokesčiais, nes saugi Lietuva yra mūsų visų bendras interesas“, – komentare BNS teigė A. Romanovskis.
„Tai yra mūsų principinė pozicija“, – teigė jis.
Pasak LVK vadovo, verslo organizacijos yra pateikusios daug ir įvairių pasiūlymų, kaip didinti gynybos finansavimą, į dalį jų Vyriausybė atsižvelgė formuluodama praėjusią savaitę pateiktus keturis pasiūlymus.
Iniciatyvos autoriai taip pat kviečia gyventojus pasirašyti peticiją ir taip paraginti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP finansavimo gynybai. Parašus kartu su peticija dar parlamento pavasario sesijos metu planuojama perduoti prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.
„Tokiam tikslui savo palaikymą pasirašydami peticiją jau išreiškė virš 30 tūkst. Lietuvos gyventojų”, – ketvirtadienį teigė A. Romanovskis.
Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė ir valdančiosios koalicijos partneriams, verslo ir profsąjungų atstovams pristatė keturias alternatyvas, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų.
Šiuos pasiūlymus artimiausias kelias savaites svarstys politikai ir socialiniai partneriai, o konkrečius pasiūlymus Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kruizų turizmas atsigauna – kitąmet laukiama penktadaliu daugiau turistų1
Šių metų Klaipėdos kruizų sezonas buvo itin sėkmingas – laivų ir keleivių skaičius padidėjo iki 1,5 karto, o kitais metais tikimasi augimo dar maždaug penktadaliu. ...
-
Pažeidimai nustatyti 23 Palangos maitinimo įstaigose iš 331
Daugumoje šiemet patikrintų Palangos maitinimo įstaigų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nustatė pažeidimų, šeštadienį praneša portalas tv3. ...
-
Šileika: e. tollingo sistema turės įtakos krovos Klaipėdos uoste apimtims
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika sako, kad elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistema, vadinamasis e. tollingas pabrangins krovinių pervežimus automobiliais, todėl turės įtakos Klaipėdos jūrų uost...
-
Naujųjų naktį viešbučiai bus užpildyti, tačiau metų pradžia bus sunkesnė5
Naujųjų metų naktį Lietuvos viešbučiai bus beveik visiškai užimti, tačiau pirmoji sausio savaitė jiems bus sunki, sako šio verslo atstovai. ...
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje2
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai1
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu46
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...