- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Padėtis elektros rinkoje – paradoksali. Garantinis tiekimas turėjo būti tarsi nuobauda ir tik laikina išeitis tiems, kurie laiku nepasirinko nepriklausomo tiekėjo. O dabar net ir su 15 proc. antkainiu, šį mėnesį išloš būtent garantinio tiekimo vartotojai, mat už elektrą mokės mažiau nei pasirinkusieji fiksuotą nepriklausomo tiekėjo planą. Kodėl taip nutiko, pasakojama LNK reportaže.
„Anksčiau buvo 28 centai, dabar – 24 centai už kilovatvalandę (kWh). Vis dėlto skirtumas – 4 centai. Manyčiau, nelabai daug, bet vis šis tas“, – sakė gatvėje kalbintas šiaulietis Narimantas.
Narimantas skaičiuoja, kad net ir keliais centais už elektros kilovatvalandę mokant mažiau, per metus susitaupys keliasdešimt eurų. Tad sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju persirašė.
„Žmonių buvo nedaug, keli. Tai ne taip, kaip pirmą sykį sudarant sutartį. Tada žmona laukė keturias valandas“, – kalbėjo Narimantas.
Dalis, kaip Narimantas, pas nepriklausomą tiekėją suskubo patys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Buvo 56 centai, dabar – 26 centai. Jei atpigs elektra, sakė ateiti dar po pusmečio, vėl sutartį pakeisime“, – porino kitas pašnekovas.
Kiti atėjo tik gavę priminimo žinutę iš pasirinkto tiekėjo.
„Gavau žinutę, kad mano sutartis sudaryta didele kaina. Einu pasiaiškinti, nesirašysiu nieko. Ką čia gali siūlyti. Čia – tik žmonių apgaudinėjimas“, – sakė užkalbinta moteris.
Einu pasiaiškinti, nesirašysiu nieko. Ką čia gali siūlyti. Čia – tik žmonių apgaudinėjimas.
Sutartis aukštesnėmis kainomis nei tiekėjai siūlo dabar vis dar turi didelė dalis gyventojų. O jų persirašyti neskuba. Didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje kovą krito į seniai nematytas žemumas. Vasarį kilovatvalandė kainavo 11,5 cento, o kovą nukrito iki 9 centų. Reiškia, kad – beveik ketvirtadaliu.
„Daugiau saulės, ilgesnė diena, daugiau energijos generuojama. Be to, įsijungia galingiausia Europoje branduolinė jėgainė, esanti Suomijoje“, – priežastis dėstė Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.
Tačiau dėl to susidaro paradoksali situacija. Balandį garantinis tiekimas, kuris apskaičiuojamas pagal praėjusio mėnesio elektros kainą biržoje, pinga 15 proc. Jo kaina už kWh tampa beveik 20 centų. Tai yra maždaug keturis kartus mažau nei prieš pusmetį. Įdomu tai, kad garantinis tiekimas turėjo būti lyg nuobauda ir laikina išimtis tiems, kurie laiku nepasirinko nepriklausomo tiekimo. Todėl už elektrą mokės brangiau nei kiti. O dabar išeina, kad net ir su 15 proc. antkainiu šį mėnesį išloš būtent garantinio tiekimo vartotojai. Mažiausios fiksuotos kainos variantai, kuriuos dabar siūlo nepriklausomi tiekėjai, svyruoja nuo 25 iki 22 centų už kWh. Šiuo metu garantiniame tiekime – vis dar 45 tūkst. žmonių, nors daugumai jų duotas pusės metų laikotarpis apsispręsti, kurį tiekėją rinktis, seniai baigėsi. Kol kas atjungti jiems elektros neplanuojama.
„Tai amžinai nesitęs, bet mes stengiamės edukuoti tuos klientus, kad jie priimtų sprendimą“, – komentavo Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) vadovas Renaldas Radvila.
Anot ekspertų, artimiausiu metu elektros kaina biržoje kilti neturėtų. Kol kas gyventojai, nesvarbu kokias sutartis bebūtų pasirašę, daugiau nei 28 centų už kWh nemokės, nes dalį elektros kainos kompensuoja valstybė. Jei elektros kaina nekils, kompensacijų už elektrą ir dujas nuo liepos apskritai gali nebelikti. Kadangi elektros kaina priklauso nuo dujų kainos, energetikos ministras sako, kad ryškesnis vaizdas bus tada, kai šalys ims pildyti savo dujų saugyklas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...