- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog rengiant kitų metų biudžeto projektą gynybos finansavimui numatoma skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau bus galimybė šią dalį dar padidinti papildomai skolinantis, jei šalies ekonomika augs.
„Kadangi buvo priimtas gynybos fondo įstatymas ir tas politinis sutarimas buvo rastas, mano tikslas – užtikrinti, kad gynybos finansavimas būtų trys procentai nuo bendrojo vidaus produkto, tačiau manau, kad pasiliksime tą pačią galimybę, kurią turėjome ir šiemet, kad jeigu ekonominiai rodikliai metų eigoje leidžia pasiskolinti papildomai krašto apsaugai ir yra konkretus poreikis, kuris galėtų būti patenkintas pasiskolinus papildomai, tai tokią galimybę galima nusimatyti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė G.Skaistė.
„Tai leido šiemet skirti krašto apsaugai 3,2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, šiandien esam ketvirta šalis tarp NATO valstybių pagal skiriamas lėšas krašto apsaugai, man atrodo, tą galimybę pasilikti yra svarbu“, – pridūrė ministrė.
G. Skaistė taip pat pabrėžė, kad didžioji dalis pasiūlymų papildomam gynybos finansavimui jau yra priimti Seime, tuo metu jei likęs dar vienas pasiūlymas apmokestinti dalį draudimo sutarčių nebūtų priimtas, politikams reikėtų prisiimti atsakomybę ir pateikti alternatyvų sprendimą.
Tai leido šiemet skirti krašto apsaugai 3,2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, šiandien esam ketvirta šalis tarp NATO valstybių pagal skiriamas lėšas krašto apsaugai, man atrodo, tą galimybę pasilikti yra svarbu.
„Man atrodo, nepamirškime diskusijoje ne tik tai, kas man patinka ar nepatinka, bet kad visgi tikslas buvo užtikrinti gynybos finansavimą. Mes gi keičiame reguliavimą ne dėl to, kad man patinka ar nepatinka. Šitoje vietoje mūsų tikslas yra gynybos finansavimas iki 3 procentų. Tai prisiimkime atsakomybę, kad jeigu šis pasiūlymas netinka, siūlykime tada kitą“, – teigė G. Skaistė.
Siekiant didinti gynybos finansavimą, Finansų ministerija liepą parengė vadinamojo Saugumo įnašo įstatymo projektą, numatantį dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc. Siūlymas parengtas atskirai nuo anksčiau šiemet priimtų iniciatyvų didinti mokesčius, siekiant 3 proc. BVP gynybos finansavimo.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį teigė, kad šio pasiūlymo priimti šiame Seime nėra šansų bei pridūrė, kad jos partija šiai iniciatyvai taip pat nepritars.
Seime birželio pabaigoje priimtas gynybos finansavimo priemonių paketas, kuriame, be kita ko, numatyta nuo kitų metų 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, didinti tabako ir alkoholio, kuro akcizus.
Dabartiniame susitarime dėl saugumo ir gynybos nėra įrašyta konkrečių įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo, tačiau Seimas šiemet nusprendė pakelti dalį mokesčių, kad jis pasiektų bent 3 proc. BVP.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Lietuva gynybai kasmet turėtų skirti bent 3,5 proc. BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...