Vis dėlto centrinio banko vadovas pabrėžė, jog pernai dvejiems metams įvestas karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti skirtas mokestis nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis, jo bazė ateityje mažėtų, o jį pratęsus būtų nukrypta nuo „anksčiau užkoduoto laikinumo principo“.  

„Jeigu būtų įšaldytas (...) solidarumo įnašo skaičiavimo lyginamasis periodas 2019–2022 metų laikotarpiui, tai solidarumo įnašo 2025 metais galėtų būti surenkama apie 50–70 mln. eurų“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė G. Šimkus.

„Pirmas dalykas (įnašas mažėtų – BNS), dėl mažesnio pelno, antras dalykas – dėl pačio mokesčio dizaino, kad naujos paskolos ir iš jų gaunamos pajamos yra neįtraukiamos į tą solidarumo įnašo bazę“, – pridūrė G. Šimkus. 

Bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o už 2024-uosius jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų.

Kadangi tai yra lėšos, kurios yra numatytos skirti gynybos išlaidų finansavimui, (...) net jeigu ir būtų pakeistas solidarumo įnašo periodas, tai nėra tvarus gynybos išlaidų finansavimo šaltinis (...)

 

Preliminariais LB skaičiavimais, 2025 metais šalyje veikiančių bankų pelnas turėtų siekti apie 700 mln. eurų.

„Taigi, vis dar didelis ir solidus, bet mažesnis negu šiais metais (bankų pelnas – BNS), ir tai lemtų keletas priežasčių. Viena yra susijusi su tikėtinu palūkanų normų mažėjimu, kitas dalykas, kad pačių bankų įsipareigojimų struktūra keičiasi. Po truputį, deja ne taip greitai, kaip mes norėtume, auga terminuotųjų indėlių dalis, už kuriuos yra mokamos aukštesnės palūkanos“, – aiškino G. Šimkus.

Pernai Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais, kai uždirbo 491 mln. eurų.

Pernai įvestas įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Už 2023 metus įnašas skaičiuotas pagal 2018–2021 metų, o už 2024 metus – pagal 2019–2022 metų grynųjų palūkanų pajamas.

„Kadangi tai yra lėšos, kurios yra numatytos skirti gynybos išlaidų finansavimui, (...) net jeigu ir būtų pakeistas solidarumo įnašo periodas, tai nėra tvarus gynybos išlaidų finansavimo šaltinis – tą reikia turėti omenyje. Todėl tie kiti diskutuotini mokesčių pakeitimai yra labai svarbūs, jeigu mes norime užtikrinti tvarų gynybos išlaidų finansavimą ateityje“, – kalbėjo G. Šimkus.

Anksčiau Vyriausybė teigė, kad pratęsti mokesčio neplanuojama, tačiau praėjusią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta, dėl to konsultuojamasi su Lietuvos banku

Pasak ministrės pirmininkės, mokesčio pratęsimas priklausytų nuo jo bazės – kiek valstybė pajamų galėtų surinkti iš šios įmokos.

Siekiant surinkti papildomų lėšų gynybai, dalis opozicijoje esančių politikų ragina Vyriausybę mokestį pratęsti.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė, jog pritartų bankų solidarumo įnašo pratęsimui.