„Džiugi žinia yra tai, kad 9.09 val. Baltijos šalys atsijungė nuo Rusijos ir Baltarusijos sistemų. Pagaliau pasiektas tikslas. Techniškai tai reiškia, kad išeiname į izoliuotą darbo režimą ir Baltijos šalių energetikos sistema – mūsų rankose“, – šeštadienį Viršuliškėse esančiame „Litgrid“ sistemos valdymo ir duomenų saugos centre, iš kur nuo šiol bus valdomas Lietuvos elektros dažnis, žiniasklaidai teigė Ž. Vaičiūnas.

„Vykdant atsijungimą, sutrikimų nebuvo, viskas vyko pagal planą“, – pridūrė R. Masiulis.

„Litgrid“ vadovas taip pat pažymėjo, kad atsijungimas neturėjo poveikio ir vartotojams.

„Sistema veikia stabiliai, elektros pilnai užtenka. Pagal prognozę, matome, kad šiandien bus daugiau saulės nei planuota, tad galime turėti net elektros perteklių“, – sakė jis.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“ vadovas Mindaugas Keizeris pabrėžė, kad Lietuva galutinai atsijungė nuo sistemos, kuriai priklausė beveik pusę amžiaus.

„Sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais laukia rytoj, bet jau šiandien esame visiškai atsiriboję nuo rusiškos elektros sistemos, prie kurios buvome prijungti daugiau nei pusę amžiaus. Atsijungimas neįvyko per naktį, tai ilgamečio daugybės Lietuvos energetikos specialistų atsidavimo ir darbo neskaičiuojant valandų rezultatas“, – šeštadienį teigė M. Keizeris.  

Pradėtas bendras izoliuoto darbo bandymas

Kaip aiškina „Litgrid“ sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis, šiuo metu elektros poreikius visiškai padengia vietos gamyba ir tiekimas iš Skandinavijos.

„Veikia mūsų pagrindinės elektrinės, vyksta balansavimas. Taip pat importuojame elektros energiją iš Skandinavijos, tai yra Švedijos ir Suomijos per „NordBalt" ir „Estlink“ jungtis. Jos taip pat svarbios užtikrinant sistemos stabilumą. Taip pat veikia 200 MW kaupimo sistema, baterijų parkas kuris užtikrina stabilų veikimą testų metu. (...) Šiandien atsinaujinanti energetika pagamina 45 proc. poreikio. Likusią dalį padengia šiluminės elektrinės ar importas“, – situaciją pristatė D. Matelionis.

Vykdant atsijungimą, sutrikimų nebuvo, viskas vyko pagal planą.

„Lietuvoje veikia Elektrėnų elektrinės 2 blokai, Mažeikių elektrinės 2 blokai, aktyvuota ir Panevėžio elektrinė“, – veikiančias šilumines elektrines vardijo jis.

Atsijungusios nuo BRELL, Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST („Augstsprieguma tikls“) ir Estijos „Elering“ – pradėjo bendrą izoliuoto darbo bandymą.

Kaip aiškina Energetikos ministerija, šis bandymas truks apie 30 val. – iki 14 val. sekmadienį, jo metu bus vykdomi sistemos atsparumo įvairiems trikdžiams bandymai.

„Atliksime 8 bandymus. Iš šių 8 izoliuotų darbo bandymų 7 bus atlikti Lietuvoje. Tai reiška, kad didžioji dalis darbų ir vyks čia. Taip ir turi būti, nes per Lietuvą vyksta ši sinchronizacija. Esame projekto garvežys“, – kalbėjo R. Masiulis.

„Bandymai reiškia gamybos įrenginių atjungimus ir įjungimus, kai sukeliame perteklinę gamybą ar galios trūkumą. Jie skirti tikrinti, kaip veikia valdymo sistemos, ar stabiliai. Tam bus panaudotos kaupimo baterijos“, – sakė D. Matelionis.

R. Masiulis: atsijungimo metu Rusija nebandė trukdyti procesui

R. Masiulis paaiškino, kad pirmiausia atjungtos Lietuvos linijos su Rusijos Kaliningrado sritimi, vėliau – Baltijos šalių linijos su Rusija ir Baltarusija. Visa tai, anot jo, vyko sklandžiai.

„Linijos su Kaliningradu buvo atjungtos anksčiausiai. Su Rusija buvome pasirašę protokolą, kaip turime atjungti linijas. Dar nesuėjus tam laikui, gavome iš Rusijos signalą, kad jie yra pasiruošę. Kadangi ir mes buvome pasiruošę, tai linijas pradėjome atjunginėti nuo 6 val. ryto. Tai darėme metodiškai. (...) Po to pradėjome Baltarusijos linijų atjungimą“, – pasakojo jis.

Anot „Litgrid“ vadovo, atsijungimo nuo BRELL metu jokių Rusijos bandymų trukdyti procesui nebuvo. Pasak jo, jei Kremlius bandytų kenkti sistemoms, tai neigiamai paveiktų ir pačią Rusiją, ir ypač Kaliningradą. 

„Pakankamai sklandus procesas buvo. Ir manome, kad dėl suprantamų priežasčių. Kai esi vienoje sistemoje, negali pakenkti jai nepakenkdamas sau. Dėl to bendradarbiavimas buvo metodiškas ir tvarkingas. Rusija turėjo užtikrinti ir Kaliningrado saugumą. Mes elgėmės tvarkingai ir jie elgėsi tvarkingai“, – aiškino R. Masiulis.

„Nei mums nei jiems nebus techninių problemų“, – paminėjo jis, kalbėdamas apie situaciją Kaliningrade.

Taip pat, anot jo, nesusidurta ir su pavojingais veiksmais iš Baltarusijos institucijų.

„Su Baltarusija bendradarbiavome mažiau, nes dispečerinės buvo Rusijos. Vis tiek visi klausimai su Rusija sprendžiami“, – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad iki šiol kartu su Rusija ir Baltarusija posovietinėje IPS/UPS elektros energetikos sistemoje veikusios Baltijos šalys šeštadienio rytą atsijungė nuo BRELL žiedo ir vėliau savaitgalį taps kontinentinės Europos sinchroninės zonos dalimi.

Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leis daryti nepriklausomai ir savarankiškai, didinant regiono energetinį saugumą ir sudarant galimybes šalims savarankiškai rūpintis savo energetikos sistemomis.

BRELL sutartį Lietuva nutraukė vasario 7 d., penktadienio vakarą, bet šeštadienį ryte nuo šios sistemos atsijungusi iš karto prie Vakarų tinklų šalis neprisijungs – bus pradėtas bendras trijų Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas, kai valstybės kartu bandys palaikyti dažnį bei užtikrinti elektros gamybą.

Vėliau per dar 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos Baltijos šalys prisijungs prie kitų Europos valstybių.

Visas sinchronizacijos procesas kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų arba 75 proc. visų kaštų padengė Europos Sąjunga (ES).

Sklandžiam perėjimui į kontinentinės Europos elektros sistemą Lietuvoje jau veikia Telšių ir Alytaus sinchroniniai kompensatoriai, o trečiąjį Neries kompensatorių planuojama paleisti pavasarį. Latvijoje ir Estijoje taip pat veikia po tris kompensatorius.

Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00