- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viešojoje erdvėje vis pasklinda informacija esą Europos Komisija (EK) rekomenduoja Lietuvoje ilginti pensinį amžių iki 72 metų. EK atstovybė Lietuvoje dar kartą pabrėžė, jog tokie teiginiai – mitas.
„Nors jau ne kartą paaiškinome, kad Europos Komisija nei siūlo, nei rekomenduoja lietuviams į pensiją išeiti nuo 72 metų, šis mitas vis sugrįžta“, – pažymėjo EK atstovybės Lietuvoje specialistai.
EK aiškino, iš kur atsiranda klaidingos interpretacijos dėl pensinio amžiaus ilginimo.
„Dar 2021 m. sausio mėnesį Europos Komisija publikavo konsultacijų dokumentą – Žaliąją knygą dėl senėjimo. Ja norima atkreipti dėmesį į ES visuomenės senėjimo keliamus iššūkius ir diskutuoti, kaip tiems iššūkiams ruoštis ir kaip į juos reaguoti. Joje yra matematinis paskaičiavimas, kad norint nuo 2020 m. iki 2040 m. išlaikyti tokį patį vyresnių žmonių skaičiaus ir darbingo amžiaus žmonių skaičiaus santykį, tam kad būtų užtikrinamas pensijų adekvatumas ir viešųjų finansų tvarumas, Lietuva (kaip ir Liuksemburgas) turėtų prailginti darbingą amžių iki 72 metų.
Tai – matematiniai skaičiavimai situacijai ir iššūkiui iliustruoti. Ir tik vienas iš teoriškai įmanomų sprendimų pensijų adekvatumui ir viešųjų finansų tvarumui užtikrinti. Kiti – dalyvavimo darbo rinkoje didinimas, darbo našumo augimo skatinimas. Ir dar daugiau kitų“, – aiškino EK atstovybės Lietuvoje ekspertai, vylęsi, jog tai bus paskutinis kartas, kuomet tenka sklaidyti mitus apie pensinį amžių ir gyventojai supras, kad EK niekada neteikė siūlymo ar rekomendacijų ilginti pensijinio amžiaus iki 72 metų, o tik buvo pateikusi matematinius skaičiavimus, kaip spręsti senėjimo Europoje problemą.
EK atstovybė Lietuvoje pažymėjo, kad kiekviena šalis pati sprendžia tokius klausimus ir tik ji gali priimti sprendimus, nuo kada jos piliečiai eis į pensiją.
„Kokią šalies pensijų sistemą kurti, sprendžia Lietuva, o nuspręsti, kiek iš viso truks profesinė karjera – mūsų kaip piliečių teisė“, – nurodė EK atstovybė Lietuvoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo pinigus, bet gyventojai jų nepasiima: tokio abejingumo nesitikėjo
Kauno miesto ir rajono valdžia siūlo finansinę pagalbą daugiabučių gyventojams rūsių tvarkymui ir jų pritaikymui kaip priedangoms ekstremalioms situacijoms. Tačiau iniciatyva nesulaukia didelio susidomėjimo – daugelis gyventojų nesutinka imti...
-
Von der Leyen: Rusija taikosi į Europos infrastruktūrą, tikrina pasirengimą apsiginti
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad Rusija taikosi į Europos infrastruktūros objektus ir tikrina pasirengimą apsiginti. ...
-
Paluckas: dėkoju, kad nemetė kelio dėl takelio
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Europa nebūtų pavykęs be visų nuo 2007-ųjų dirbusių Lietuvos vyriausybių ir Europos Sąjungos (ES) pagalbos. ...
-
Kubilius: išsilaisviname ne tik iš sovietinės imperijos
Buvęs premjeras bei Lietuvos deleguotas už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pabrėžia – Lietuvos prisijungimas prie Europos elektros tinklų yra antrasis žingsnis šalies nepriklausomybės nuo Rusijos kelyje, Lietuv...
-
Nausėda: netrukus atsiras naujų galimybių
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žin...
-
EK pirmininkė apie Baltijos šalių sinchronizaciją: tai – laisvė nuo grėsmių ir šantažo
Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo. ...
-
Istorinis įvykis: Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Ieškos būdų, kaip tolygiai finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus
Nacionalinė sporto agentūra su Švietimo ministerija ieškos būdų, kaip užtikrinti tolygų finansavimą sportininkams, kurių sporto šakos išbraukiamos iš olimpinių žaidynių programos. ...
-
Paramos akcijai „Radarom“ paaukota daugiau nei 880 tūkst. eurų
Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 887 225 eurus. ...