- Andrius Matuliauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iki šiol važinėti automobiliu su dujų įranga buvo ir pigu, ir patogu. Dujų baką paslaugiai pripildydavo degalinės darbuotojai. Greitai tuo teks užsiimti patiems vairuotojams.
Pasiūlė pasimokyti
Dienraščio skaitytojas Vytautas Kazlauskas į savo ne pirmos jaunystės "Renault Laguna" dujų įrangą susimontavo prieš trejetą metų. Nuo to laiko vyriškis džiaugėsi ne tik atpigusiais kilometrais, bet ir išskirtiniu aptarnavimu, kurio sulaukdavo kiekvieną kartą užsukęs į degalinę pasipildyti dujų. Jam užtekdavo pasakyti litrų kiekį, o visa kita padarydavo degalinės darbuotojas.
Tačiau prieš kelias dienas į "Lukoil" degalinę užsukęs V.Kazlauskas buvo netikėtai nustebintas: dujas pylęs darbuotojas rekomendavo atidžiai stebėti jo veiksmus, mat kitą kartą dujų baką gali tekti pripildyti pačiam. Įsigaliojus naujoms taisyklėms, degalinės ketina atsisakyti dujų terminalų operatorių ir dujų pistoletus įduoti patiems klientams į rankas.
V.Kazlauskas sunerimo: pripildyti automobilio baką dujomis yra sunkiau nei benzinu, be to, dujos gali lengviau prasiskverbti į aplinką ir yra pavojingesnės. Skaitytojas labiausiai buvo susirūpinęs dėl vairuojančių moterų ir automobilių su netvarkinga dujų įranga.
Diskutavo trejus metus
Iki šiol automobilių su dujų įranga savininkams patiems pildytis dujas draudė Degalinių eksploatavimo taisyklės. Nors įvairiose Vakarų šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje dujas, kaip ir benziną, turi įsipilti patys vairuotojai, Lietuvoje tai darė specialiai mokytas degalinės darbuotojas.
Tačiau balandžio viduryje energetikos ministras Arvydas Sekmokas pasirašė įsakymą dėl naujų Degalinių eksploatavimo taisyklių, leidusių dujas į automobilio baką piltis patiems vairuotojams.
Pasak Energetikos ministerijos atstovo Kęstučio Jauniškio, diskusijos dėl šios tvarkos vyko trejus metus. Vienoje barikadų pusėje buvo degalinių valdytojai, norėję atsisakyti žmonių prie dujų terminalų ir taip sutaupyti pinigų. Kitoje – ugniagesiai ir darbo saugos specialistai, reikalavę, kad degalinėje turėtų būti darbuotojas, išmanantis, kaip reikia elgtis su dujų įranga.
Galiausiai rastas kompromisas: "Vairuotojas, nemokantis ar nenorintis įsipilti dujų pats, gali pasikviesti degalinės darbuotoją, kuris turi suteikti tokią paslaugą. Kompromisui pritarė visos suinteresuotos pusės", – sakė ministerijos atstovas.
Jo manymu, nuo incidentų turėtų apsaugoti degalinių naudojama dujų pripildymo įranga, kuri neleidžia tekėti dujoms tol, kol pistoletas nėra tvarkingai sujungtas su dujų baku. Incidentų neturėtų kilti ir dėl netvarkingos dujų įrangos, nes ją naudojantys automobiliai techninės apžiūros centruose turi praeiti specialią patikrą ir atitikti sistemos sandarumo standartus.
Pratins iš lėto
Paklaustas apie naująją tvarką degalinėse, "Lukoil Baltija" mažmeninės prekybos vadovas Romas Turlinskas sakė, kad tokia praktika kitose Europos šalyse taikoma seniai. Tad nieko keista, kad ir Lietuvos vairuotojai bus pamažu prie jos pratinami. Per artimiausias savaites prie dujų terminalų ketinama iškabinti informacinę medžiagą, skirtą dujomis automobilio baką pildantiems vairuotojams.
Anot jo, iš esmės automobilio bako pripildymas dujomis nesiskiria nuo pripildymo benzinu, skirtumas tik tas, kad Lietuvoje tai šiuo metu neįprasta. "Išlaikyti žmones prie dujų terminalų kainuoja, o dujų kasmet suvartojama mažiau", – sakė R.Turlinskas.
Iš viso "Lukoil" šalyje valdo 117 degalinių, daugelyje jų parduodamos suskystintos dujos automobiliams. Paklaustas, kiek darbuotojų ketina atsisakyti "Lukoil" degalinės, bendrovės atstovas tiksliai nurodyti negalėjo, tik patikino, kad kiekvienoje degalinėje išliks bent po vieną žmogų, galintį padėti klientams įsipilti dujų. "Su dujomis dirbančių darbuotojų visiškai neatsisakysime, o moterys gali būti ramios, joms tikrai padėsime", – ramino R.Turlinskas.
Lietuvės – ne prastesnės
Dujų įranga automobiliams prekiaujančios bendrovės "Globegas" vadovas Vaidotas Globys teigiamai vertino naująją tvarką. Jo nuomone, dujomis pripildyti automobilio baką nėra sudėtinga, aišku, reikėtų kelis kartus tai atlikti prižiūrint specialistui.
Didesnių problemų neturėtų kilti net ir moterims. "Anksčiau moterys į automobilius dujų įrangą susimontuodavo vien dėl to, kad nereikėtų pačioms pripildyti bako. Tačiau jei vakarietės sugeba tai padaryti, sugebės ir mūsiškės", – Lietuvos moterų gebėjimais neabejojo V.Globys.
Anot V.Globio, pasikeitusi tvarka turi ir pranašumų. Kadangi prie dujų terminalų nebereikės nuolatinio žmogaus, dujos turėtų tapti šiek tiek pigesnės. Be to, dujas nuo šiol bus galima piltis ir vėlyvą vakarą ar naktį. Anksčiau operatoriui baigus darbą, be jo dujų niekam nebuvo leidžiama įpilti.
Mato ir pavojų
Vis dėlto buvusio Lietuvos automobilių dujų įrangos montuotojų asociacijos "Autoekologija" prezidento Romualdo Nekrašo teigimu, pasikeitusi tvarka turi keletą grėsmių.
"Leidimas vairuotojams patiems prisipilti dujų yra pavojingas ir Lietuvoje įvesti tokią tvarką dar per anksti. Aišku, galima klientams leisti pilti dujas ir patiems, tačiau tai jie turėtų atlikti prižiūrint operatoriui", – sakė R.Nekrašas.
Pašnekovas nurodė bent kelis pavojus, susijusius su dujų įranga. Visų pirma, dujų pripildymo pistoletai nėra tobuli ir yra tikimybė, kad neatsargiai jais naudojantis dujos gali būti pradėtos leisti į orą. Per neapdairumą klientas gali nušalti kūno dalis, nes suskystintų dujų temperatūra siekia apie –65 laipsnius Celsijaus, ar net sukelti sprogimą.
Be to, nesklandumų gali kilti ir dėl nestandartinės įrangos, naudojamos automobiliuose. "Vakarų šalyse įranga standartizuota, Lietuvoje į automobilius montuojama ir rusiška, ir olandiška, ir kitokia įranga, dėl to skiriasi pripildymo antgaliai. Degalinės turi specialius antgalius, kuriuos darbuotojai pritaiko kiekvienam automobiliui, o pačiam vairuotojui tai gali būti sudėtinga. Beje, jau dabar pasitaiko atvejų, kad vairuotojai juos pavagia, o įvedus savitarną, tokių smulkių vagysčių gali padaugėti", – apie ne itin etiškus automobilininkų pomėgius kalbėjo R.Nekrašas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...