Didžiųjų Lietuvos miestų merai, siekdami papildyti savivaldybių biudžetus, užsimojo apmokestinti pastatus vaiduoklius, taip pat rinkti mokestį iš bankų, už jų valdomą nekilnojamąjį turtą (NT). Esą dabar didieji miestai praranda apie 30 milijonų litų kasmet.

Iki 2011 metų visi ūkio subjektai, kurie turėjo nekilnojamojo turto ir nesvarbu, jį naudojo ar ne, mokėjo mokestį, nustatytą savivaldybių tarybų. Dabar didžiųjų miestų merai kartu kovoja dėl to, kad ši tvarka būtų grąžinta. Pasak Artūro Zuoko, vien Vilnius kasmet praranda apie 18 mln. litų, o mieste suskaičiuota apie 500 apleistų pastatų.

„Šiandien, mūsų manymu, tikrai neprotinga kalbėti apie papildomus NT mokesčių įvedimus kažkam, kai yra tokia didelė grupė finansiškai stiprių institucijų, kaip bankai, finansinio lizingo įmonės, kurios atleistos nuo NT“, – mano sostinės meras Artūras Zuokas.

Panevėžio vadovas sako, kad po to, kai finansinės bendrovės buvo atleistos nuo NT mokesčio, miesto pajamos sumažėjo, kadangi visi 100 šio mokesčio procentų atitenka savivaldybei.

„Turim apleistų pastatų, kurie priklauso bankams ir iš jų negauname pajamų – mažiausiai milijono litų.“, – prarastą mokestį skaičiuoja Panevėžio meras V. Satkevičius.

Nekilnojamojo turto plėtros asociacija mano, kad taikyti mokestį bankams už jiems priklausantį turtą, dažniausiai gautą bankrutavus įmonėms, būtų nelogiška.

„Gyvenamosios paskirties butų, kurie yra pastatyti, o dar neparduoti, apmokestinimas neturi jokios logikos. Tiek vystytojai, tiek šiuo atveju bankai to turto savo veiklai nenaudoja, o yra priversti jį laikyti sandėly, kol bus realizuotas. Jei kalbame apie turto sandėlyje apmokestinimą, tai logikos čia tikrai nėra daug“, – teigia asociacijos valdybos narys Kęstutis Kristinaitis.

Šiuo metu Seime jau užregistruota rezoliucija „Dėl Nekilnojamojo turto mokesčio apmokestinimo tobulinimo“, o Ministras Pirmininkas palaiko didžiųjų miestų merus, ir žada, kad ateityje bus analizuojama ši mokesčių surinkimo tvarka.

„Mokestis yra savivaldybių mokestis, jei žiūrėti į europinę ir pasaulinę praktiką, tai yra leidžiama pačioms savivaldybėms nusistatyti tam tikrus mokesčių tarifų dydžius, ir tuo pačiu savivaldybėms atsiranda motyvacija efektyviau naudoti ir planuoti savo turtą“, – žurnalistams sako premjeras Algirdas Butkevičius.

Didžiųjų šalies miestų vadovai teigia, kad biudžetų skolas padėtų užlopyti  ir vadinamasis pagalvės mokestis, kurį jau taiko kai kurie kurortai, esą tai skatintų turizmą ir kituose miestuose.