Padidino perkamąją galią

„Sveikinu Lietuvą su euro įvedimo dešimtmečiu. Manau, kad esate puiki mūsų šeimos dalis. Neabejoju, kad buvimas euro zonos dalimi padėjo Lietuvai tapti daug ekonomiškai sėkmingesne valstybe. Tai matome ir iš skaičių“, – Lietuvos banko (LB) metinėje ekonomikos konferencijoje kalbėjo Ch. Lagarde.

„Lietuva šiuo metu yra lygiavertė partnerė nustatant vieno iš didžiausių centrinių bankų, veikiančių trečioje pagal dydį pasaulio ekonomikoje, pinigų politiką. Tai suteikia Lietuvai laisvę pačiai spręsti dėl savo makroekonominės ateities, o tai reta galimybė mažosioms valstybėms, kurios dažnai privalo taikstytis prie didžiųjų kaimynių“, – komentavo ji.

Taip pat, anot ECB prezidentės, euro įvedimas užtikrino atsparumą nuo ekonomikos sukrėtimų kitose valstybėse.

„Lietuva šiuo metu išduoda antrą pagal svarbumą rezervinę ir prekybos valiutą. Tai užtikrina vienybę nepastovesniame pasaulyje, nes užsienio ekonomikų šokai nebeprasiskverbia į vidaus ekonomiką“, – tikino ji.

Ch. Lagarde pridūrė, kad euro įvedimas neabejotinai padidino Lietuvos žmonių gerovę ir jų perkamąją galią. Pasak jos, tai matoma remiantis PPS (angl. Purchasing Power Standard Terms) dirbtiniu valiutos vienetu, kuris naudojamas skaičiuojant prekių ir paslaugų įperkamumą, atsižvelgiant į skirtingas kainas valstybėse.

„2015 m., Lietuvai ką tik įsivedus eurą, vieno gyventojo perkamoji galia, matuojant PPS, siekė 70 proc. euro zonos vidurkio. 2023 m. ji perkopė 83 proc.“, – nurodė Ch. Legarde.

Bendros priemonės

LB metinėje konferencijoje dalyvavęs Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda pritarė ECB vadovei ir pabrėžė, kad bendra ES valiuta užtikrina stabilumą finansiškai neramiais laikais ir reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos ekonomikos augimo pastarąjį dešimtmetį.

„Per pastaruosius 23 metus Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui išaugo nuo mažesnio nei 40 proc. iki beveik 90 proc. Per pastaruosius dešimt metų, euro įvedimo metais, pajamų konvergencija tik paspartėjo“, – teigė G. Nausėda.

Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad Lietuva sugebėjo atlaikyti 2020 m. COVID-19 pandemijos sukeltus ekonomikos iššūkius be didesnių ekonominių nuostolių, skirtingai nei 2009 m.

„Apsaugota euro zonos ir galėdama pasikliauti anticikline fiskaline politika, Lietuva sugebėjo išgyventi pandemijos krizę nesumažėjus BVP“, – aiškino jis.

Valstybės vadovo teigimu, Europa šiandien patiria konkurencingumo iššūkių, kuriuos stiprina prastėjanti geopolitinė aplinka. G. Nausėda tikina, kad Europa turi pasitikti šiuos iššūkius bendromis finansinėmis ir politinėmis priemonėmis.

„Europai skubiai reikia tapti konkurencingesnei, o mūsų vidaus rinkai reikia daugiau laisvės ir mažiau kliūčių. [...] Vis dėlto turime pripažinti, kad Europos konkurencingumo klausimas neegzistuoja vakuume. Besikeičianti geopolitinė ir ekonominė aplinka nuolat keičia mūsų tikrovę ir mes negalime sau leisti jos ignoruoti“, – teigė Prezidentas.

„Artimiausioje ateityje turėsime daugiau kalbėti apie žaliavas, naujas technologijas ir inovacijų spragas. Turėtume tinkamai reaguoti į priešiškus trečiųjų šalių veiksmus, labiau priartėti prie taupymo ir investicijų sąjungos, taip pat prie bendros ES skolos, ypač gynybos srityje“, – pažymėjo jis.

G. Nausėda išskirtinę svarbą skyrė gynybos pramonės ir karinių pajėgumų stiprinimo temai, vadindamas ją esmine dabartinėje geopolitinėje aplinkoje.

Yra daug santaupų, bet jos guli bankų sąskaitose, o mums reikia jas investuoti, kad galėtume finansuoti Europos ekonomiką.

Stiprinti integraciją

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus taip pat teigė, kad šiuo metu svarbiausias ES iššūkis – pasaulyje vis didėjantis geopolitinis susiskaidymas ir jo įtaka ekonomikai. Anot jo, ekonominį Europos atsparumą išorės sukrėtimams galėtų sustiprinti tolesnė integracija, kuri užtikrintų regiono savarankiškumą ir pramonės pajėgumų didinimą.

„Įsivesdama eurą Lietuva parodė, kad Europos projektas yra patrauklus. Jo tikslai – ekonominis stabilumas ir geopolitinė sanglauda – buvo ir tebėra itin svarbūs. Todėl turime ne tik išlikti kartu, bet ir toliau gilinti savo integraciją: tobulinti bendrosios rinkos veikimą, didinti ekonomikos augimą ir našumą, stiprinti institucinius gebėjimus“, – sako G. Šimkus.

LB valdybos pirmininko teigimu, tolesnė ES ekonominė integracija turi atliepti ir saugumo stiprinimo tikslus. Pasak jo, tai viena pagrindinių tvaraus ekonomikos augimo prielaidų ir ji turi apimti ne tik gynybos išlaidas, bet ir investicijas į naujas technologijas, energetikos saugumą ir kritinę infrastruktūrą.

Kapitalo rinkų sąjunga

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako palaikantis idėją kurti bendrą ES kapitalo rinkų sąjungą, tačiau pabrėžia, kad prieš tai Europa, ypač didžiosios valstybės, turi padaryti namų darbus ir pasimokyti iš Baltijos šalių patirties.

„Kartu su Baltijos šalimis kuriame bendrą kapitalo rinką. Tai sudėtinga, tačiau pradėjome nuo mažo žingsnelio, nuo nedidelio elemento, kurį vėliau būtų galima integruoti į ES kapitalo rinką“, – LB konferencijoje kalbėjo R. Šadžius.

MSCI (Morgan Stanley Capital International) indeksas praėjusiais metais nusprendė regioniniu mastu konsoliduoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkas siekiant sudaryti ir prižiūrėti bendrą Baltijos šalių indeksą. Ch. Lagarde sveikino šį žingsnį ir teigė, kad Europa galėtų pasimokyti iš Baltijos šalių patirties.

Vis dėlto R. Šadžius mano, kad Europai dar reikia padaryti labai daug siekiant kapitalo rinkų sąjungos. Pasak jo, didžiosios valstybės turi nustoti teikti prioritetą savo trumpalaikiams interesams ir atsižvelgti į bendrus Europos interesus.

„Kartais viena ar dvi didelės šalys tiesiog blokuoja tolesnes diskusijas. Manau, kad indėlių draudimo sistema yra labai geras pavyzdys, kai šis blokavimas tęsiasi jau daugelį metų [...] dėl žmonių nesugebėjimo  suprasti, kad net jei esi labai didelis, tavo vidaus problemos neturėtų būti pritaikytos visai sąjungai“, – aiškino jis.

Ragina investuoti

ECB vadovės teigimu, šiandien Europa turi priimti sprendimų dėl savo ateities, jeigu ji nori susitvarkyti su ekonominiais, saugumo ir klimato iššūkiais. Svarbiausias žingsnis, anot jos, yra įtikinti gyventojus investuoti savo santaupas o ne laikyti jas banke.

„Problema, kad turime sutelkti 800 mlrd. eurų per metus, jei norime būti realistai ir įvykdyti savo įsipareigojimus dėl Paryžiaus susitarimo, jei norime apsisaugoti saugumo požiūriu ir pereiti į skaitmeninį amžių“, – pabrėžė Ch. Lagarde.

„Turime sugebėti pasiūlyti patikimą priemonę tiems, kurie nori sutaupyti šiandien, o Europoje – didžiulis taupymo mastas. 15,7 proc. namų ūkių pajamų Europoje yra sutaupoma, tačiau kur jos taupomos? Laikant grynuosius pinigus arba banko indėliuose. Tikriausiai tai ne pats efektyviausias būdas panaudoti savo pinigus“, – kalbėjo ji.

Pasak R. Šadžiaus, Europa turi pasiūlyti investavimo priemonių, kuriomis gyventojai pasitikėtų, ir prisiimti už šį pasitikėjimą tam tikrą riziką, tačiau jis sutiko, kad yra kultūrinių priežasčių, dėl kurių bendrija vengia imtis tokių veiksmų.

„Tai kultūrinė problema ir šis bendravimas tarp skirtingų šalių ir keitimasis patirtimi turėtų būti svarbi žmonių finansinio švietimo dalis“, – teigė Lietuvos finansų ministras.

Latvijos atstovas Europos Komisijoje Valdis Dombrovskis taip pat teigė, kad jei gyventojai nuspręstų investuoti kapitalo rinkose, tai galėtų suteikti reikšmingą postūmį Europos ekonomikai.

„Yra daug santaupų, bet jos guli bankų sąskaitose, o mums reikia jas investuoti, kad galėtume finansuoti Europos ekonomiką. [...] Kalbant apie investicijų grąžą, kapitalo rinkos iš tikrųjų yra pranašesnės už bankų indėlius ir Vyriausybės obligacijas“, – teigė jis.

Kapitalo rinkų sąjunga iš esmės reiškia biurokratinių kliūčių tarp atskirų ES valstybių panaikinimą, visame bloke sukuriant bendrą kapitalo rinką. Sukūrus kapitalo rinkų sąjungą, įmonės turėtų daugiau galimybių pritraukti finansavimą.

Šie Europos Komisijos planai svarstomi nuo 2015 m., jiems įgyvendinti reikia visų ES šalių narių pritarimo.