- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad pasiruošimas vystytį mažuosius branduolinius reaktorius Lietuvoje, tai darbas kurį palieka kito ministro kadencijai. Anot jo, Energetikos ministerija jau pradėjusi diskusijas su JAV energetikos departamentu dėl bendradarbiavimo šioje srityje, o kitas žingsnis galėtų būti neįpareigojančios sutarties pasirašymas su technologijas vystančiomis įmonėmis.
„Pirmas žingsnis, kadangi Europa labai atsilieka šiose technologijose, tai pradėtas derinti susitarimas su JAV energetikos departamentu dėl bendradarbiavimo šioje srityje. Sekantis žingsnis, tai bendradarbiavimas su modernimis įmonėmis, kurios vysto šias technologijas. Mano galva, turėtume pasirašyti neįsipareigojančius bendradarbiavimo sutarimus su „TerraPower“, „Kairos Power“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo D. Kreivys.
„Tada jau galėtume formuoti viziją, kokios kainos, kur galėtume statyti, kokie būtų finansavimo modeliai. Tuos darbus turės padaryti ateinantis ministras ir ministerija“, – tvirtino jis.
Paklaustas, ar naujos valdžios atėjimas gali reikšti institucijų požiūrio į mažuosius reaktorius pasikeitimą, ministras pastebėjo, jog prezidentas Gitanas Nausėda palaiko tokios technologijos naudojimą.
„Pirmiausia aš matau prezidento paramą šiai temai. Jis yra ne kartą išreiškęs savo nuomonę dėl mažų branduolinių reaktorių. Tai aš galvoju, kad tai yra pozityvus ženklas šiai krypčiai. Dabar matome, kad Briuselyje ir kitur pradedama suvokti, kad vien atsinaujinančios energetikos neužteks, kad jos turės žengti koja kojon su atominėmis technologijomis“, – komentavo ministras.
Galima planuoti, kad apie 2029 m. pasigaminsime visą elektros energiją, kurios mums reikia. Tačiau per artimiausią dešimtmetį jos reikės dar beveik 2–3 kartus daugiau.
D. Kreivys pabrėžė, kad mažieji reaktoriai reikalingi dėl planuojamo spartaus Lietuvos energetikos poreikių augimo iki 2050 m.
„Galima planuoti, kad apie 2029 m. pasigaminsime visą elektros energiją, kurios mums reikia. Tačiau per artimiausią dešimtmetį jos reikės dar beveik 2–3 kartus daugiau. O iki 2050 m. mums reikės 6 kartus elektros energijos, nei dabar, kad galėtume viską dekarbonizuoti ir pereiti nuo taršaus kuro prie elektros“, – aiškino D. Kreivys.
„Tai reiškia, kad visą tą laikotarpį turėsime tokiu pačiu tempu vykdyti plėtrą“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad birželį Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kuri iki 2050 metų leis Lietuvai tapti klimatui visiškai neutralia valstybe, eksportuojančia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą.
Strategija numato galimybę vystyti branduolinę energetiką, šalyje įrengiant ketvirtosios kartos modulinius branduolinius reaktorius (MBR), kurie, anot ministro D. Kreivio, yra mažesni ir saugesni už pasaulio rinkose eksploatuojamus šiuo metu.
Ministro teigimu, norint ateityje įsirengti tokių branduolinių reaktorių, politinis sprendimas turės būti priimtas iki 2028 metų. Tokiu atveju pirmasis 0,5 GW (gigavatų) galios branduolinis reaktorius galėtų pradėti veikti 2038 metais, o likusieji – iki 2050 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilnius ėmėsi svarstyti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais, siūloma dar didinti
Vilniaus miesto taryba euro rinkliavos už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ir dviračiais projektą trečiadienį grąžino svarstyti komitetams. ...
-
Be jau išleistų milijonų, Baltijos šalys įvardijo įspūdingą sumą, būtiną „Rail Baltica“ statyboms
Bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ prašo dar 325 mln. eurų Europos Sąjungos paramos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statyboms. ...
-
Dėl kabelio gedimo dalis Justiniškių gyventojų liko be elektros
Trečiadienio popietę daliai sostinės Justiniškių rajono gyventojų sutriko elektros tiekimas. ...
-
Pristatyta Neries vandens kelio ateitis: didelis dėmesys – aukščiausiems aplinkosaugos standartams
Trečiadienį „Vidaus vandens kelių direkcija“ (VVKD) Seime pristatė Neries vandens kelio ateitį. Apie vandens kelio Vilnius–Kaunas laivybos perspektyvas diskutavo politikai, mokslininkai, ichtiologai, aplinkosaugininkai ir visuomenės ats...
-
Prezidento patarėjas: šiam sektoriui turi būti užtikrintas 1 mlrd. eurų metinis finansavimas
Prezidentūra laikosi pozicijos, kad šiuo metu keliams turi būti užtikrintas 1 mlrd. eurų metinis finansavimas, teigia šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba. Anot jo, kelių būklės klausimas yra vienas dažniausiai kelia...
-
Gyvybės draudimo išmokos: tyrimas atskleidė svarbų faktą
Tyrimas atskleidė, kad gyvybės draudimą turi daugiau nei pusė lietuvių, tačiau kas antras nežino apie visas taikomas apsaugas. Dauguma gyventojų mano, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama tik mirties bei nelaimių atvejais. Tačiau ekspe...
-
Hofmanas po gripo protrūkio paukštyne: turim imtis priemonių, kad neištiktų blogiausias scenarijus
Žemės ūkio produktų prekybos grupės „Groward Group“ Vilkyčių paukštyne dėl paukščių gripo nugaišus tūkstančiams vištų, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, kad šios ligos protrūkis gali nei...
-
Vyriausybė pritarė sankcijų rusams ir baltarusiams pratęsimui dar metams
Rusijai tęsiant plataus masto karą Ukrainoje, Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad dar metams būtų pratęstos nacionalinės sankcijos rusams ir baltarusiams. ...
-
Po degalų akcizų padidinimo – ministro įžvalgos: rytoj gali nutikti, kad visi pilsis Lietuvoje
Nuo sausio įsigaliojus didesniems kuro akcizams finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad dar anksti vertinti jų įtaką ekonomikai ir pajamų surinkimui. ...
-
Šadžius pavėlino mokesčių pakeitimų datą: ko tikėtis
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad šiuo metu rengiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti pirmoje vasario pusėje. ...