Prisimenama prieš 500 metų iškelta idėja

Žmonėms patarnaujantys robotai, dirbtinis intelektas, autonominiai automobiliai. Tokią ateitį prognozuoja technologijų kūrėjai ir ji atrodo neišvengiama. Nors fantastinius filmus primenanti ateitis atrodo įdomi, specialistai atkreipia dėmesį į gresiančius tokios realybės iššūkius ir neatmeta galimybės, kad ji gali būti niūroka.

Technologijų mokslininkai įspėja, kad dirbtinio intelekto ir robotų paplitimas darbovietėse, užuot skatinęs produktyvumą, gali lemti didėjančią bedarbystę. Pasaulio ekonomikos forumas teigia, kad prasideda ketvirtoji industrinė revoliucija ir įspėja, kad iki 2020 m. penkiolikoje pagrindinių išsivysčiusių ir kylančių ekonomikų daugiau kaip 5 mln. darbų bus nebereikalingi.

Nepaisant ekonominio augimo pastaraisiais dešimtmečiais, nedarbas ir nelygybė yra dideli, tad mokslininkai ir politikai siūlo prisiminti prieš 500 metų Thomo More`o  iškeltą universalių bazinių pajamų idėją. Bazinės pajamos – tam tikra pinigų suma, kurią valstybė besąlygiškai kas mėnesį išmokėtų visiems žmonėms. Tai reiškia, kad šalies gyventojai visą gyvenimą šiuos pinigus gautų nepriklausomai nuo jų uždarbio, tad bazinės pajamos būtų mokamos ir nedirbantiems gyventojams. Be to, jų dydis turėtų leisti žmogui oriai pragyventi.

Suomija šiemet pradėjo vykdyti bazinių pajamų principą primenantį eksperimentą. Dvejus metus dviem tūkstančiams bedarbių kas mėnesį bus išmokama po 560 eurų, kuriuos šie gaus ir susiradę darbą. Panašūs bandymai planuojami Nyderlanduose, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šveicarijoje pernai referendumu balsuota dėl bazinių pajamų įvedimo šalyje, trys ketvirtadaliai piliečių šį siūlymą atmetė.

Siūlo investuoti į žmogiškąjį kapitalą

Universalių bazinių pajamų idėjos šalininkas Luveno katalikiškojo universiteto profesorius Ph. Van Parijsas sako, kad, gaudami bazines pajamas, žmonės galėtų daryti tai, ko nedrįsta dėl gresiančios bedarbystės ir bijodami prarasti būtiną pajamų šaltinį.

Kaip teigia profesorius, sistemos produktyvumą paskatintų žmonių (ypač jaunų) įgalinimas daryti tai, kas jiems patinka ir sekasi: „Tai suteiktų galimybę atlikti neapmokamas praktikas, kurios dabar  – turtingų tėvų vaikų privilegija. Atsirastų ir daugiau galimybių žmonių gyvenime. Būtų lengviau keisti darbovietes, mokytis, savanoriauti, padėti šeimai.“

Pasak Ph. Van Parijso, reikia investuoti į žmogiškąjį kapitalą. „Lankstesnėje visuomenėje, kur žmonės gyvenime turi daugiau galimybių ir pasirinkimo, jie galės panaudoti patirtį ir pasitarnauti visuomenei ilgiau nei kada nors anksčiau“, – įsitikinęs pašnekovas.

Žmonių sprendimas dirbti mažiau gali būti naudingas

Britų dienraštis „The Guardian“ vasarį viename straipsnyje taip pat atkreipė dėmesį į populiarėjančius siūlymus dėl bazinių pajamų. Straipsnyje teigiama, kad teorija yra paprastesnė nei praktinis jos įgyvendinimas.

Pasak dienraščio, nustačius per mažą bazinių pajamų dydį, naudos darbuotojams nebūtų, nes tuomet bazinės pajamos suteiktų darbdaviams galimybę mokėti mažus atlyginimus. O nustačius per dideles bazines pajamas, neliktų paskatos dirbti ir žmonės galėtų mesti mažai apmokamus darbus.

Dabar tipiškoje sistemoje, kai socialines išmokas gaunantys žmonės susiranda darbą, mes jiems sakome – sveikiname ir dabar jus apdovanosime išmokas atimdami.

Pasak Ph. Van Parijsas, tai, kad dalis žmonių nuspręstų nebedirbti ar dirbtų mažiau, yra neišvengiama ir kai kurias atvejais netgi naudinga. Kelis vaikus auginanti motina, kuri kasdien keliasi septintą ryto, valandą autobusu keliauja į mažai apmokamą darbą, visą dieną valo biurus, o vakare grįžusi vėl turi galybę pareigų, nuolat besąlygiškai gaudama bazines pajamas galėtų dirbti ne visą darbo dieną, daugiau pailsėtų ir rūpintųsi vaikais, nebijodama, kad nebeturės pakankamai pinigų.

Ph. Van Parijsas tvirtina, kad nors bus mažiau motyvacijos dirbti tam tikrus darbus, tai ir yra vienas iš bazinių pajamų tikslų: „Tai padės daugeliui žmonių, kurie yra tarsi įstrigę spąstuose. Dabar tipiškoje sistemoje, kai socialines išmokas gaunantys žmonės susiranda darbą, mes jiems sakome – sveikiname ir dabar jus apdovanosime išmokas atimdami. Taigi iš tikrųjų, jus nubausime. Jei žmogus gautų bazines pajamas, jie nieko neprarastų. Taip būtų skatinami nesantys darbo rinkoje. Tai diskusija apie vadinamuosius bedarbystės ar skurdo spąstus, kuriuos bazinės pajamos sumažintų.“

Diskusijos sukasi ir Silicio slėnyje

Apie bazines pajamas kalbama ir JAV informacinių technologijų šventove laikomame Silicio slėnyje. Socialinių tinklų „Facebook“, „Pinterest“ ir „Twitter“ investuotojas Marcas Andreessenas sako, kad bazinės pajamos yra „labai įdomi idėja“, o startuolius finansuojančios kompanijos „Y Combinator“ vadovas Samas Altmanas tvirtina, kad bazinės pajamos yra neišvengiamos. Pritardamas Silicio slėnio elitui, palaikymą šiai idėjai pareiškė ir „Facebooko“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas.

M. Zuckerbergo teigimu, visuomenė progresą turėtų suvokti ne pagal ekonominius rodiklius, o pagal tai, kiek žmonių jaučia darantys prasmingus dalykus, todėl reikia žvelgti į tokius pasiūlymus kaip universalios bazinės pajamos, kad visi turėtų galimybę išmėginti naujas idėjas. Už tai mokėti, pasak M. Zuckerbergo, turėtų tokie kaip jis.

Tačiau britų laikraščio „The Independent“ tekstų autorius Emranas Mianas rašo, kad Silicio slėnio milijardieriams pradėjus domėtis viešąja politika, būtų laikas įjungti pagalbos signalą. Autoriaus teigimu, tokiomis kalbomis jie apsimeta, kad pasaulis daug paprastesnis nei yra iš tiesų ir tokia utopija tarsi ranka pasiekiama.

E. Mianas teigia, kad ši utopija tėra apgaulė, nes pakeitus dabar esančią mokesčių lengvatų ir pašalpų sistemą į bazines pajamas, jos gali būti per mažos, kad kompensuotų tai, ką žmonės gauna jau dabar,  pavyzdžiui, neįgalumo pašalpas. Be to, pinigų netektų pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, mat dalį jų gautų tie, kurie gali be to išsiversti. Jei pajamos būtų pakankamos, kad patenkintų visų poreikius, tuomet tai kainuotų kur kas daugiau nei dabartinė sistema. Žmonės gautų papildomų pinigų, kurie jiems nėra būtini.

Padėtų mažinti skurdą

Pasak Ph. Van Parijso, bazinės pajamos nepanaikintų skurdo, tačiau prisidėtų jį mažinant. Be to, pasak pašnekovo, besąlygiškai nuolat mokant visiems žmonėms vienodas išmokas, nereikėtų atsisakyti įvairių socialinių pašalpų ar socialinio draudimo.

Pašnekovas aiškina, kad bazinės pajamos būtų finansuojamos dviem būdais ir, galima sakyti, būtų padengiamos pačių žmonių. „Visos dabar esančios pašalpos, mažesnės už bazinių pajamų išmokas, būtų naikinamos. O didesnės už bazines pajamas, tokios kaip socialinė pagalba ar socialinis draudimas, sumažintos, nes dalį jų padengtų bazinės pajamos“, – tvirtina profesorius.

Anot Ph. Van Parijso, dauguma išlaidų būtų padengiamos tokiu būdu, o skurdžiau gyvenantys žmonės neliktų nuskriausti: „Taip pat svarbu, kad bazinės pajamos būtų finansuojamos pakeitus pajamų mokesčius. Vietoj atleidimo nuo mokesčių būtų taikomos lengvatos. Tie, kuriems nebereikėtų mokėti mokesčių, išties pajustų skirtumą.“

Skeptiškas požiūris nestebina

Kaip tikina Ph. Van Parijsas, skurdą mažinti reikia apmokestinant turtinguosius, gaunančius didžiąją visuomenės pyrago dalį. Taip ir būtų kompensuojama didelė dalis bazinių pajamų, kurios tektų ir sunkiau gyvenantiems žmonėms.

Buvusios ankstesnės Jungtinės Karalystės vyriausybės  ir Londono mero patarėjas Declanas Gaffney laikraštyje „The Guardian“ teigia, kad universalios bazinės pajamos pasiteisintų nebent tobuloje rinkoje su tobulai racionaliais žmonėmis, tobulu įžvalgumu ir paslankumu. Tačiau Ph. Van Parijsas su tuo nesutinka.

Kaip sako profesorius, bazinės pajamos tinka labai netobulame pasaulyje, kuriame dabar gyvename. „Turime daug įvairių išmokų, tačiau tai sudėtinga situacija, kartais net žeminanti, o pati sistema dar labiau blogina padėtį ir kelią neviltį. Tai netobulas pasaulis, kuriam bazinės pajamos tiktų“, – tikina Ph. Van Parijsas. Pašnekovas teigia, kad ateityje universalios bazinės pajamos taps realybe, o tai, kad į šią idėją daug kas žiūri skeptiškai, nestebina.

Pasak pašnekovo, ilgą laiką tą patį žmonės sakė ir apie visuotinę balsavimo teisę: „XIX a. atsirado tokių keistų žmonių, manančių, jog tai puiki idėja. Net suteikti balsavimo teisę moterims. Ar galite tai įsivaizduoti? Tuomet dauguma nebūtų gynę visuotinės balsavimo teisės. Ta pati situacija yra ir dabar dėl universalių bazinių pajamų.“

Tiesa, sako Ph. Van Parijsas, dabar ši idėja populiaresnė nei kada nors anksčiau. „Vien praėjusiais metais apie tai kalbėta ir rašyta daugiau nei per visą žmonijos istoriją. Kai Vokietijos kancleris Otto von Bismarckas XIX a. pasiūlė pirmąją socialinio draudimo sistemą pasaulyje, jį pastūmėjo žmonės, kuriems įgriso esama situacija. Socialinio draudimo sistema buvo įgyvendinta, išplėsta ir perimta kitur. Tai nutiks ir su bazinėmis pajamomis“, – tvirtina pašnekovas.