Seimas dar 2013 m. birželį „Via Baltica“ transporto koridoriaus, jungiančio Baltijos šalis su Lenkija, dalį Lietuvoje pripažino valstybinės svarbos projektu ir paskyrė Susisiekimo ministeriją jį įgyvendinančia institucija.

Ministerija kreipėsi į teismą, kylant ginčui su vieno iš „Via Balticos“ kelio ruožų savininkais. Byloje teigiama, jog, pradėjus ginčijamos žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūrą, atsakovai per nustatytą terminą nepasirašė reikalingų aktų, nesutikdami su atlyginimu už paimamus sklypus.

„Nuspręsta tenkinti Susisiekimo ministerijos pareiškimą dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo tvirtinimo įgyvendinant magistralinio kelio rekonstrukciją (ypatingos valstybinės svarbos projektą). (…) Pripažinta, jog ginčo žemės sklypo dalis gali būti paimama visuomenės poreikiams“, – teigiama sausio 29 d. LVAT nutartyje.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti tie visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant žmonių nuosavybė gali būti paimama.

„Tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti“, – nurodė teismas.

Anot jo, šie aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai yra susiję su konkrečiu nuosavybės objektu, kaip šiuo atveju – „Via Balticos“ projektui įgyvendinti reikalingais žemės sklypais.

Pagal Konstituciją, paimti konkretų privačios nuosavybės objektą, už jį teisingai atlyginant, galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie, nuosavybės nepaėmus, objektyviai negalėtų būti patenkinti.

Pripažinta, jog ginčo žemės sklypo dalis gali būti paimama visuomenės poreikiams.

„Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų“, – teigė LVAT.

Nutartyje vadovautasi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingus valstybinės svarbos projektus įstatymu, pagal kurį šios procedūros akto teisėtumą patvirtina teismas, priimdamas nutartį.

Tarptautinės magistralės „Via Baltica“, jungiančios Baltijos šalis su Europa, bendras ilgis siekia 970 km, iš kurių 269 km – Lietuvos teritorijoje. Šią dalį modernizuoti planuojama iki 2030 m.

Šiemet ketinama toliau atnaujinti paskutinę „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos. Susisiekimo ministerija pernai lapkritį taip pat skelbė, jog paskelbti pirkimai beveik 160 km ilgio ruožo nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukcijai, ruošiami planai trims magistralės atkarpoms.