- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį susitiko su ataskaitą apie Europos Sąjungos (ES) bendrosios rinkos ateitį rengiančio Jacques Delors‘o (Žako Deloro) instituto prezidentu, buvusiu Italijos premjeru Enrico Letta (Enriku Leta).
Susitikimuose aptartas ES bendrosios rinkos gerinimas ir kliūtys, kylančios šalims auginant verslą, pristatyti Lietuvos prioritetai stiprinant bendrosios rinkos potencialą ir globalų Bendrijos konkurencingumą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
E. Letta pristatė ataskaitos apie ES bendrosios rinkos ateitį rengimą, pagrindines jos gaires. Pačią ataskaitą numatoma oficialiai pristatyti specialiajame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime balandį.
I. Šimonytė pabrėžė, kad esminis aspektas siekiant išvengti fragmentacijos ES bendrojoje rinkoje – lygių konkurencinių sąlygų visoms valstybėms narėms užtikrinimas. Premjerės teigimu, taip pat svarbu tarp šalių gerinti prieinamumą prie kapitalo rinkų.
Ministrė pirmininkė sakė, jog integralesnė, stipresnė bendroji rinka sustiprintų ir ES geopolitinę padėtį, o Europos gynybos pramonė gali tapti ES vidaus rinkos varikliu bei sustiprintų Europos saugumą.
A. Armonaitės teigimu, tai, kad ES sukuria 18 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo, jog vis dar nėra išnaudojamas Bendrijos ekonominis potencialas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...