- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai trūksta net dešimčių tūkstančių kvalifikuotų specialistų. O atotrūkis nuo Europos Sąjungos vidurkio, skaičiuojant, kiek yra dirbančių šiuose sektoriuose, yra dar labiau šokiruojantis. Kodėl Lietuvoje trūksta tų specialistų, kurių algos gali būti solidžios, aiškinosi LNK.
Apie tai plačiau pasakojo užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertas Vydūnas Trapinskas.
– Ar mes kalbame apie talentus, kurių mums trūksta, ar mes kalbame tiesiog apie specialistus, kurie pagal savo žinias turėtų padaryti tam tikrą darbą?
– Turbūt trečias variantas. Kalbame apie aukštos kvalifikacijos specialistus, kurių trūksta aukštą pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse. Inžinerinė pramonė, gyvybės mokslo sritis yra tie sektoriai, kurie valstybės išsikelti, kaip prioritetiniai sektoriai. Jiems yra skiriamas didžiausias dėmesys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar būtent šiuose sektoriuose ir yra tas trūkumas?
– Taip. Tas trūkumas nulemtas daugelio veiksnių. Vienas iš pagrindinių yra demografinės priežastys. Skaičiuojama, kad 2030 m. darbingo amžiaus žmonių sumažės net 14 proc. Dabartinę darbo rinką sudaro apie 1,4 mln. Dirbančiųjų, tai apie 200 tūkst. žmonių, sumažės vien dėl demografinių priežasčių. Mažėja stojančiųjų skaičius. Žiūrime į darbo rinką iš dviejų perspektyvų. Turim 1,4 mln. dirbančiųjų rinką. Kaip mes galime ją padidinti ir kaip galime esančią darbo rinką restruktūrizuoti ir pakreipti specialistus į prioritetines sritis. Padidinti darbo rinką galime pritraukdami užsienio talentus. Tai yra labai mažai naudojama niša Lietuvoje. 2020 m. per metus į Lietuvą atvyko apie 300 aukštos kvalifikacijos specialistų. Tai yra lašas jūroje. Svarbu, kad visi sektoriai, visos įmonės, tiek specialistai dirbantys įmonėse suprastų, kad tai yra neišnaudota galimybė
– Kodėl mes nesame tokie patrauklūs tiems užsienio aukštos kvalifikacijos specialistams?
– Paimkime Lietuvą vien iš turistinės pusės – neturime karštos jūros ar palmių. Kiek įmonės yra kultūriškai pasiruošusios priimti užsienio specialistą. Pati Lietuva turi save pozicionuoti kaip atvirą ir gebančią priimti ir integruoti užsienio specialistus. Tai liečia ir viešąsias paslaugas – ar užsienietis, nuėjęs į polikliniką, gautų pagalbą anglų kalba? Ar mokyklos yra pasiruošusios priimti užsieniečių vaikus mokytis?
– Reikėtų įsivertinti ir geopolitinę padėtį, dėl kurios tie užsieniečiai neskuba čia atvykti.
– Geopolitinė padėtis nelemia tiek daug, tai nėra kertinis rodiklis. Labiau lemia tai, kiek pati šalis yra pasiruošusi priimti.
Sustojame ir liekame vidutinių pajamų spąstuose.
– Seniai kalbama, kad reikia auginti tuos specialistus, kurių tikrai reikia, o ne tų, kurių įsivaizduojamai reikės. Kritikos strėlės buvo nukreiptos į švietimo sistemą. Ar ji keičiasi, ar padedama auginti naujų specialistų kartą?
– Švietimo sistema keičiasi. Yra adaptuojamos programos. Aukštajame moksle atsiranda daug programų, kurios yra dedikuojamos prioritetiniams sektoriams. Pokytis yra pozityvus, tik jo rezultatą mes pamatysime po 5-10 m. darbo rinkoje. Laukti tiek mes negalime. Reikia greitesnių priemonių, kurios čia ir dabar galėtų spręsti darbo rinkos trūkumą.
– Jei mums nepavyks pritraukti specialistų iš užsienio, kas tada?
– Lėtėja ekonomikos augimas. Įmonės negali plėstis, nepritraukiama daugiau investicijų. Sustojame ir liekame vidutinių pajamų spąstuose. Statome ant kortos Lietuvos ekonominį augimą.
– Dėl specialistų pritraukimo iš užsienio, jūsų nuomone, stiklinė pusiau pilna ar pusiau tuščia?
– Pusiau pilna.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje1
Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje. ...
-
LEA: Lietuvoje elektros didmeninė kaina mažesnė nei Latvijoje bei Estijoje
Pirmąją sausio pusę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje, „Nord Pool“ biržoje, siekė 0,086 Eur/kWh be PVM ir buvo 6 proc. mažesnė už vidutinę kainą Latvijoje ir Estijoje, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Seimas: nuo šių metų balandžio startuoliai turės atitikti naują kriterijų
Nuo šių metų balandžio startuoliai turės atitikti naują kriterijų – turėti didelį inovacijomis grįstą verslo plėtros potencialą. Valstybė labiau skatins būtent tokias įmones. ...
-
Maitinimo sektoriui sužibo viltis: Paluckas žada diskutuoti apie PVM lengvatą1
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maisto produktams ir viešojo maitinimo įstaigoms klausimą Seimas nagrinės pavasario sesijoje. Nors Vyriausybės vadovas neatsako, ar tokią atsakomybę palaikytų, ...
-
Užfiksuotas metų rekordas: šis butas – brangiausias per visą Lietuvos istoriją5
2024 metų brangiausiai Vilniuje parduotų butų sąrašas stebina savo solidumu ir įspūdingomis sumomis. ...
-
Skrendantiems į Jungtinę Karalystę – naujovė: palies absoliučiai visus
Jau nuo balandžio vykstantys į Jungtinę Karalystę privalės gauti kelionės leidimą. Visi keliautojai, kad gautų leidimą atvykti į šalį, turės registruotis internetu ir sumokėti 12 eurų. Tai galios net ir skrendantiems jungiamaisiais skryd...
-
Seimas padidino rajono kelių finansavimą: ar to užteks?
Seimas dešimtadaliu padidino finansavimą rajoniniams keliams, lėšas paskirstant pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį juos valdančiose savivaldybėse, taip pat leido pačioms savivaldybėms apsispręsti, kokio lygio kelio remonto nori. ...
-
Seimas spręs, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą
Seimas svarstys, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą. Į jį įtraukus daugiau gyvūnų, jų augintojams nebereikėtų rūpintis leidimais juos laikyti nelaisvėje, jiems įrengti reikalavimus atitinkančias vietas. ...
-
Paaiškėjo, kada ir kam atiteks našta už brangesnę elektrą1
Balansavimo pajėgumų sąnaudos, kurias šiuo metu apmoka visi elektros vartotojai, 2026–2028 metais bus perkeltos už balansą atsakingiems elektros gamintojams ir tiekėjams. ...
-
Sabutis: elektromobilumo plėtros kartelė Lietuvoje kyla dar aukščiau4
Seimas pakoregavo elektromobilių parko plėtros planus, atnaujino jų įkrovimo stotelių vystymo šalia valstybinės reikšmės kelių tikslus, kurių vienas esminių – užtikrinti šių stotelių galią pagal šalyje regi...