Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje teigia, kad Baltarusija aktyviai vysto Astravo atominės elektrinės projektą, o Lietuvai tokia kaimynų pozicija nėra priimtina. Evaldas Ignatavičius nesiima spėlioti, kaip ekonominė situacija Rusijoje, kuri finansuoja projektą, paveiks elektrinės statybas, tačiau, anot jo, būtent finansavimas nuo statybos iki uždarymo ir atliekų tvarkymo yra vienas iš tarptautinės atominės energetikos agentūros kriterijų saugiam atominių elektrinių vystymui.

„Nepaisant to, kad poveikio aplinkai vertinimo procesas su Lietuva ir Europos Komisija pagal Espoo konvenciją nėra baigtas, projektas, mūsų žiniomis, yra aktyviai vystomas. Viešai paskelbta, kad Baltarusija 2013 metų spalio - 2014 metų vasario mėnesiais išdavė dvi licencijas ir išleido dekretą dėl atominės elektrinės reaktoriaus statybų pradžios. Tai Lietuvos pusei nėra priimtina“, - interviu eversus.lt sakė E.Ignatavičius.

Anot jo, Lietuva siekia, kad nesaugios atominės elektrinės šalies kaimynystėje nebūtų statomos. Susitikimuose Europos Sąjungoje ir kitose tarptautinėse institucijose šalies vadovai nuolat kelia klausimą, kad atominė energetika turi atitikti aukščiausius branduolinės saugos standartus ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

Astravo branduolinė jėgainė bus vos 50 km nuo Vilniaus. Pagal Baltarusijos pasirašytas tarptautines konvencijas branduolinės atsakomybės srityje avarijos atveju maksimali elektrinės operatoriaus, o jeigu jis neturi pakankamai lėšų, - Baltarusijos valstybės atsakomybė sieks tik apie 400 mln. eurų.

Į šią itin mažą sumą kartu galėtų pretenduoti tiek pačios Baltarusijos, tiek ir kitų aplinkinių prie Vienos konvencijos prisijungusių valstybių, įskaitant Lietuvą, gyventojai, rašo eversus.lt.

Vasario pabaigoje Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susitikęs su Baltarusijos kolega Vladimiru Makejumi, paprašė paraginti savo šalies ekspertus pateikti Lietuvai visus atsakymus, susijusius su Astravo atominės elektrinės projektu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama Hagos Branduolinio saugumo viršūnių susitikime kovo 25 dieną, pabrėžė, kad negali būti jokių kompromisų branduolinės saugos klausimais.