Serga keturiolika metų

Kaunietis Zigmas Tamakauskas pirmą kartą su liga susidūrė prieš keturiolika metų – vėžio pradžią parodė prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas.

Tam, kad gydytojai išsiaiškintų realią situaciją, vyrui buvo atlikta prostatos biopsija. Tada tyrimas nieko blogo nerodė, tačiau per metus vėžys išplito. Gydytojai Z.Tamakauskui iš karto skyrė vaistų ir spindulinį gydymą, ir ligonio būklė pagerėjo. Deja, prieš ketverius metus gydytojai jo viename inkste pastebėjo metastazę. Ją teko šalinti.

Po operacijos vyras gyveno be didesnių sveikatos sutrikimų, tačiau šių metų pradžioje nustatyta, kad liga atsinaujino. Pacientas buvo gydomas spinduliais bei hormonų terapija, ir vėžys vėl atsitraukė.

Džiaugiuosi, kad, Dievui ir artimiesiems padedant, dar galiu krutėti ir kažką naudingo veikti, kad esu kažkam reikalingas. Tai taip pat sudaro mano vaistų komplektą.

"Stengiuosi apie ligą negalvoti. Nuo jaunumės turiu savo gyvenimo prasmę, tikėjimą, viltį ir patriotinę nuostatą. Tai padėjo išsilaikyti prieš visas gyvenimo audras. Sovietinės okupacijos metais dalyvavau rezistencinėje veikloje, o atgimus Lietuvai, be pedagoginio, dirbau ir visuomeninį darbą: buvau miesto savivaldybės tarybos narys, Pilietybės komisijos pirmininkas, Seimo nario padėjėjas. Šiuo metu esu Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio valdybos ir štabo narys. Džiaugiuosi, kad, Dievui ir artimiesiems padedant, dar galiu krutėti ir kažką naudingo veikti, kad esu kažkam reikalingas. Tai taip pat sudaro mano vaistų komplektą", – sako 82-ejų vyras.

Keičiasi gydymo taktika

"Didžiajai daugumai ligonių, kuriems naujai nustatomas prostatos vėžys, galime pasakyti, kad greičiausiai juos išgydysime, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Jievaltas. – Deja, tiems 10 proc. vyrų, kuriems atėjus pasitikrinti nustatome išplitusį vėžį, galime tik pristabdyti ligą, pailginti gyvenimą ir sumažinti ligos simptomus. Ir hormonų terapija, ir chemoterapija sumažina skausmus ir gerina savijautą. Tai mūsų svarbiausia užduotis."

Vyrų neskatina kreiptis į gydytojus tai, kad, net progresavus prostatos vėžiui, jie nieko blogo nejaučia. Pirmieji simptomai dažniausiai atsiranda tik tada, kai liga išplinta. Dažniausiai ligoniai jaučia kaulų skausmus stuburo ar dubens srityje, arba skausmas gali apimti visus kaulus.

Tam, kad toks žmogus galėtų visavertiškai gyventi ir nejausti skausmų, dabar gydytojai, vos nustačius ligą, skiria maksimalų gydymą. Toks naujas požiūris duoda puikių rezultatų: yra ligonių, kurie, net išplitus ligai, ne tik gyvena ilgus metus, bet ir nejaučia kankinančių ligos požymių.

Nustatyti kuo anksčiau

"Yra įrodyta, kad apie 10 proc. vyrų prostatos vėžį paveldi, tačiau patikimų duomenų, kodėl suserga kiti, kol kas neturime ir negalime pasiūlyti patikimų ligos prevencijos priemonių. Todėl dabar geriausia priemonė – dalyvavimas Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Mūsų nuomone, jeigu lemta sirgti šia liga, geriau ją nustatyti anksti, negu bandyti gydyti užleistą", – sako profesorius M.Jievaltas.

Profesoriaus teigimu, minėta programa lėmė, kad vis daugiau vyrų nustatomas ankstyvas prostatos vėžys. Daliai ligonių, kurių vėžys kliniškai nereikšmingas, nereikia radikalaus gydymo. Jie nustatytu laiku turi atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą. Jeigu šis tyrimas parodo, kad liga suaktyvėjo, tuomet gydytojai sprendžia, ar pradėti pacientą gydyti.

Anot profesoriaus, tokią taktiką specialistai renkasi todėl, kad išsaugotų normalią paciento savijautą, nes radikalus gydymas – operacija ar spindulinė terapija – gali turėti nepageidaujamų poveikių, kuriuos vyras gali jausti visą gyvenimą.

Galima koreguoti

Po operacijos apie 15 proc. vyrų gali nesulaikyti šlapimo. Šios komplikacijos galima išvengti pasirinkus ne operaciją, o spindulinę terapiją. Tačiau ir po jos 15–20 proc. vyrų skundžiasi pospinduliniu cistitu – dažniau šlapinasi, kartais skausmingai, kraujuoja.

Profesorius M.Jievaltas tikina, kad po operacijos atsiradusį šlapimo nelaikymą galima koreguoti. Lietuvoje jau implantuojami dirbtiniai sfinkteriai. Vyrams, kurie visiškai nelaiko šlapimo, juos centralizuotai perka ir per gydymo įstaigas paskirsto ligonių kasos. Urologai su ligonių kasomis derasi ir dėl pošlaplinių raiščių implantų kompensavimo metodų. Tiems, kurie gali juos nusipirkti, operacijos atliekamos jau dabar, o spindulinį cistitą sunku koreguoti.

Po operacijos kai kuriems vyrams gali atsirasti erekcijos sutrikimų. Tai ypač svarbu jaunesniems vyrams. Tačiau ir juos profesorius M.Jievaltas ramina sakydamas, kad yra priemonių, kuriomis galime koreguoti erekcijos disfunkciją. Tai geriamieji ir leidžiamieji vaistai, implantuojamieji protezai.

Profesorius pabrėžia, kad vis daugiau vyrų gali pasigirti po operacijos pasiekę visus tris pagrindinius tikslus: kontroliuoja ligą, gerai laiko šlapimą ir išsaugo erekciją.

Kanapių efektyvumas neįrodytas

Tačiau, anot specialisto, visų pirma vyrai turėtų žinoti, kad šlapimo laikymas ir erekcija priklauso ne vien nuo vėžio gydymo, bet ir nuo amžiaus.

Vyresni žmonės mažiau juda, rečiau mankštinasi, todėl jų raumenys silpnesni. Be to, jeigu vyras serga cukriniu diabetu, ateroskleroze, turi antsvorio, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, serga hipertenzija, jis negali tikėtis, kad lytinės sistemos veikla bus puiki.

"Kraujagyslių ligos labiau lemia erekcijos sutrikimus nei radikalūs prostatos vėžio gydymo būdai", – teigia specialistas.

Dėl šio priežasties ligos profilaktika reikia rūpintis iki ligos. Be to, mokslas vis dar nežino konkrečių prostatos vėžio atsiradimo priežasčių ir mechanizmų, todėl vyrams, kurie serga šia liga, negalima suformuluoti aiškių mitybos rekomendacijų.

"Nėra įrodymų, kad kuris nors maisto papildas ar maisto ingredientas sukeltų ligą ar dėl jo vėžys imtų progresuoti. Deja, dažnai internete ir spaudoje matau klaidingas reklamas apie neva stebuklingus maisto papildus. Tas pats pasakytina ir apie kanapes. Jos gal ir tinka skausmui malšinti, bet įrodymų, kad gydo prostatos vėžį, neturime", – tvirtina Urologijos klinikos vadovas prof. M.Jievaltas.