- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Remiantis epidemiologiniais COVID-19 pandemijos Lietuvoje duomenimis, maždaug kas dešimtas sveikatos priežiūros specialistas buvo saviizoliacijoje dėl tiesioginio sąlyčio su infekcija užsikrėtusiais asmenimis, o maždaug 18 proc. užsikrėtusiųjų COVID-19 buvo medikai.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros profesorė Nida Žemaitienė pabrėžia, kad sveikatos priežiūros darbuotojai ir farmacijos specialistai COVID-19 pandemijos laikotarpiu tapo itin pažeidžiami.
„Natūralu, kad nauji, iki šiol nepatirti iššūkiai žmonių sveikatai daugiausiai gulė ant sveikatos priežiūros specialistų pečių. Todėl šiuo laikotarpiu medikams ir farmacijos specialistams teko dirbti padidintos rizikos sveikatai sąlygomis, nuolatos gilintis į besikeičiančią sveikatos ir gydymo informaciją, sparčiai mokytis naujų žinių bei įgūdžių. Juos, kaip ir kitus visuomenės narius, palietė su saviizoliacija susiję gyvenimo pokyčiai, nerimas dėl padidėjusios grėsmės savo ir šeimos narių sveikatai bei kiti pandemijos sukelti pokyčiai“, – teigia prof. N. Žemaitienė.
Anksčiau nei Lietuva su COVID-19 pandemija susidūrusių šalių patirtis rodo, kad rūpestis sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų savijauta bei sveikata yra ypatingai svarbūs.
„Gera sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinė savijauta teigiamai veikia pacientus, padeda konstruktyviai spręsti profesinius sunkumus ir saugo nuo profesinio perdegimo, – sako prof. N. Žemaitienė. – Deja, tyrimai rodo, kad ir prieš šią pandemiją nemaža dalis sveikatos sektoriuje dirbančių specialistų jau buvo susidūrę su perdegimu, o ši situacija jų psichologinei sveikatai iškėlė dar papildomų ir nepažįstamų iššūkių“.
Siekdami įsigilinti į kovos su COVID-19 linijose atsidūrusių sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinę savijautą ir traumuojantį pokyčių poveikį jų psichologinei sveikatai, LSMU mokslininkai atlieka tyrimą apie pandemijos metu patirtus darbo iššūkius, savijautą ir psichologinės pagalbos poreikius. Mokslinio tyrimo vadovė prof. N. Žemaitienė sako, kad šie duomenys svarbūs, siekiant pasirengti galimiems panašaus pobūdžio iššūkiams ateityje ir tinkamai pasirūpinant sveikatos priežiūros darbuotojų ir farmacijos specialistų psichologine savijauta bei gerove.
LSMU mokslininkų komanda tyrimo metu apklaus sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojus ir farmacijos specialistus, siekdami išsiaiškinti, kas galėtų jiems padėti kovoje su galima antrąja COVID-19 banga arba kitais panašiais infekcijų protrūkiais.
Kaip teigiama pranešime, tyrimo rezultatai bus panaudoti planuojant priemones, skirtas mažinant neigiamas pasekmes sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinei savijautai ir sveikatai. Taip pat mokslininkai pateiks rekomendacijas minėtų specialistų sveikatos išsaugojimui, profesinio perdegimo prevencijai ir pagalbos prieinamumo užtikrinimui.
Finansavimą šiam tyrimui skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-COV-20-22.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paauglystė: savęs ir savo vietos paieškos
Sunku su tais paaugliais – teiginys, kurį priimame kaip aksiomą. Auklėti paauglį – tėvystės egzaminas, mokyti paauglį – pedagogo profesionalumo išbandymas. Tačiau turbūt sunkiausia būti pačiu paaugliu – rasti savo viet...
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...