- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Psichiatrai sako, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugiau auga ne sunkių psichikos ligų, o lengvesnių ligų kaip nerimas, lengvos ar vidutinio sunkumo depresijos ar nemigos skaičiai. LNK žurnalistė kalbino vilniečius, klausdama jų, kaip šie mato situaciją, taip pat kalbėjosi su gydytoju psichiatru Martynu Marcinkevičiumi.
„Dabar tai daug visokiausių dalykų, kur tikrai liūdna žiūrėt – internete, Žiniose. Bet taip jau nepasakysiu, kad labai baisiai. Mano aplinkoje niekas neserga. Tai į daug dalykų liūdna žiūrėti. Nėra laiko depresijoms, reikia greičiausiai kažką veikti“, – teigė kalbinta praeivė.
„Sportuoti reikia ir nebus depresijos. Mano aplinkoje galbūt yra žmonės, kurie yra jautrūs sezoniniams dalykams, pavasarį, rudenį. Bet visumoje tvarkosi žmonės“, – sakė kitas vilnietis.
„Manau, kad situacija smarkiai pagerėjus. Aš pats į Lietuvą grįžau labai neseniai ir manau, kad yra smarkiai pagerėjus. Yra daug laimingų, besišypsančių žmonių. Manau, prastai prieš 10 metų buvo. Dabar, man atrodo, žmonės daug daugiau sportuoja, aktyviai leidžia laiką, dėl to gal ir emocinė sveikata geresnė yra. Ir, manau, ekonomiškai čia viskas irgi koreliuoja. Smarkiai pagerėjusi situacija ir žmonės daug laimingesni“, – savo nuomonę išsakė Vilniaus gyventojas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Apie tai, kokias tendencijas mato specialistai, LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovu, gydytoju psichiatru Martynu Marcinkevičiumi.
– Nors kalbinti žmonės sakė, kad viskas gerai, tiesiog reikia sportuoti, kokias tendencijas matote jūs, kokia ta lietuvių sveikata?
– Na, deja, mes matome truputį kitokias tendencijas. Džiugu, kad žmonės gatvėse optimistiški ir, aišku, tikrai neserga tiek daug žmonių, bet didėjimas susirgimų yra. Aišku, didėja ne tų sunkiųjų ligų, o tokių pakankamai lengvų ligų kaip neurozės, nerimo sutrikimai, lengva ir vidutinio sunkumo depresija, nemiga. Jie sutrikdo žmogaus savijautą ir iš dalies socialinį funkcionavimą, bet aplinkiniams dažnai nėra matoma. Ir ši tendencija turi dvi priežastis.
Pirmoji priežastis yra ta, kad visame moderniame pasaulyje šitų susirgimų daugėja, nes, paprasčiausiai, mūsų smegenys nebesugeba adaptuotis prie tokio greito gyvenimo tempo, labai didelių reikalavimų, didžiulių kiekių informacijos, kuris ateina per mūsų dabartines įvairias elektronines sistemas – tai yra darbai su kompiuteriu, socialiniai tinklai ir t t. Tiesiog žmogaus smegenys evoliuciškai nepritaikytos tokiam tempui ir tokiam informacijos kiekiui ir tai atsiliepia. Be abejo, nepagerino situacijos ir Covid-19 situacija, tie dveji metai ypač jauniems žmonėms stipriai atsiliepė. Na, ir dabar daliai žmonių tas karas, kuris vyksta visai šalia mūsų, taip pat neprideda pasitikėjimo ateitimi.
– Kalbant apie nerimą, nemigą, ar yra skirtingai vertinama pasaulyje ir Lietuvoje? Tarsi Lietuvoje dažnai išgirsti, tai tu nesijaudink, jeigu tai nerimas, arba, tai tu eik anksčiau miegoti. Ar Lietuvoje taip žiūrima, kad tai nėra liga, nėra sutrikimas, čia nieko tokio?
– Taip, jūs teisi. Šiaip, ta vadinama stigma, ta psichikos ligų baimė ir kai kurių simptomų nuvertinimas yra visame pasaulyje, bet, neabejotinai, šitose postsovietinėse šalyse jis yra žymiai didesnis, taip pat ir Lietuvoje. Yra geras dalykas tas, kad tai mažėja. Ir jauni žmonės turi tų baimių ir stigmų mažiau, drąsiau kreipiasi ir nebijo apie tai šnekėti. Aišku, vyresnioji karta dar ir savyje labai stiprių baimių turi, ir patys nesikreipia, ir labai dažnai net savo kenčiantį artimą apkalbinėja.
Aš čia galėčiau palyginti, jei susilaužei koją, sakyčiau „eik“, tai gali gal eiti, tik labai skaudės ir kreivai koja sugis. Tai čia lygiai taip pat. Kaip aš visada sakau, smegenys yra kur kas sudėtingesnis organas negu širdis ir negu kaulai. Bet kai kažką ištinka infarktas arba susilaužo koją, tai kažkodėl niekas nesiūlo susitvarkyt pačiam. Tai smegenys, be abejo, žymiai sudėtingesnis organas. Tai tikrai susiremontuot pačiam neišeis ir tas veda prie labai liūdnų dalykų. Nes, ar tai būtų, sakysim, kraujospūdžio pakilimas negydomas, tai jis dažniausiai priveda prie infarktų, insultų.
Turint cukrinį diabetą, jei mes nekoreguosim cukraus kiekių, žinom, kad bus labai skaudžių ir negrįžtamų pasekmių. Kaip ir su kiekviena liga, jeigu jos negydai, ji progresuoja. Ir kalbant apie vieną labiausiai paplitusių ligų, kaip depresija, tai lengvą depresiją užtenka dažniausiai koreguoti be medikamentų, yra psichologinių konsultavimų, psichoterapija, gyvenimo būdo korekcija. Negydoma ji dažniausiai pereina į vidutinę, o po to kartais ir į sunkią.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paauglystė: savęs ir savo vietos paieškos
Sunku su tais paaugliais – teiginys, kurį priimame kaip aksiomą. Auklėti paauglį – tėvystės egzaminas, mokyti paauglį – pedagogo profesionalumo išbandymas. Tačiau turbūt sunkiausia būti pačiu paaugliu – rasti savo viet...
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...