- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Nenurašyk, o palaikyk“, – taip skamba žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos edukacinio filmo pirmosios eilutės.
Paviešintas socialinis filmukas, pasakojantis apie Dauno sindromą turinčius vaikus, kaip teigia kūrėjai, yra skirtas patiems jauniausiems žiūrovams – vaikams. Būtent jie, dar sėdėdami pradinės mokyklos suole bei sužinoję apie šį genetinį sutrikimą, išmoks ne tik suprasti, bet ir priimti sindromą turinčius žmones.
Kaip teigia patys filmuko kūrėjai socialiniame tinkle „Facebook“, filmu siekiama ne tik mažinti patyčias, bet ir formuoti tokį požiūrį, kurio dėka šio sindromo paliesti žmonės galėtų tikėtis būti priimti į visuomenę.
Vaizdo įrašas prasideda kasdieniška situacija, kuri nuo pat pradžių parodo realybę, su kuria turi susidurti kiekvienas aplinkos gairių neatitinkantis asmuo. Klientas, užsukęs į restoraną bei sulaukęs aptarnaujančio personalo, pastebi, jog jo užsakymą priims „kitoks“ žmogus. Vyras ne tik nustemba, bet ir sugeba į padavėją pasižiūrėti keistu žvilgsniu, vaikiną nužiūrint nuo galvos iki kojų, nepaisant esminio dalyko – buvo laikomasi visų etiketo taisyklių, todėl šis incidentas neturi pagrindo.
Gydytojai negali atsakyti, kodėl taip nutinka, kadangi tai – atsitiktinumas. Toks atsitiktinumas lyg laimėjimas loterijoje.
Kūrėjai antrina šiai idėjai, informuodami apie Dauno sindromo atsiradimą, įvardydami, kad ne jie patys pasirenka tokį kelią, tačiau tai – itin dažnas sutrikimas, kuris egzistuoja kiekvienoje rasėje ir socialinėje grupėje.
„Prieš tau gimstant tu augai mamos viduje, tu prasidėjai nuo mažos ląstelės, kurią buvo galima pamatyti tik per mikroskopą. Nuo pat pradžių tam tikri dalykai buvo nuspręsti apie tave. Ar tu būsi berniukas, ar mergaitė; tavo akių spalva; ar tu turėsi tiesius plaukus, ar garbanotus. Daug dalykų buvo nuspręsta, kai tu buvai toks mažytis, kad tavęs net nesimatė“, – pasakojama filmuke.
Filme klausiama kiekvieno iš mūsų to, apie ką galime elementariai nesusimąstyti.
– Ar galime pakeisti savo akių spalva?
– Ar galime nuspręsti, kokio ūgio užaugsime?
„Mūsų kūnai sudaryti iš milijardų ląstelių, o kiekvienos ląstelės viduje yra chromosomos. Kai tėčio ir mamos ląstelės susijungia, gauname 23 chromosomas iš kiekvieno – 46 chromosomas iš viso. Kai kūdikis su Dauno sindromu pradėjo augti, jis turėjo 47 chromosomas t. y. jis gavo vieną chromosomą papildomai ir jis, kaip ir jo tėvai, niekaip negalėjo to pasirinkti“.
Maždaug vienas iš 700 kūdikių gimsta su Dauno sindromu, o gydytojai ir mokslininkai negali atsakyti, kodėl taip nutinka, kadangi tai – atsitiktinumas. Toks atsitiktinumas lyg laimėjimas loterijoje, todėl turėtume nepamiršti, kad su sutrikimu esantys žmonės yra žymiai labiau panašūs į kiekvieną iš mūsų.
Filmuke Dauno sindromas pateikiamas per kitokią prizmę, parodant, kaip viena chromosoma daugiau turintis žmogus keliauja per gyvenimą, pradedant nuo kūdikystės, kai juo rūpinasi tėvai, tęsiant sunkiausią dalį – integraciją į aplinką bei iššūkius, su kuriais tenka susidurti.
Būtent dėl to, edukaciniame filme pateikiamos skirtingo amžiaus vaikų istorijos.
Majus gimė su Dauno sindromu, kadangi tai nėra liga. Majus neserga, o turi papildomą chromosomą. Kaip mes negalėjome pasirinkti, kokia bus mūsų akių spalva, taip ir mažylis negalėjo pasirinkti – turės jis sutrikimą, ar ne.
Dovydas, kaip ir kiti bendraamžiai, eina į darželį ir nors ne taip greitai viską išmoksta bei gali aiškiai pasakyti, kaip draugai, tai netrukdo ne tik jam, bet ir aplinkiniams.
Nikita Marija, nors ir mokosi tą patį, ką ir kiti, jai reikia daugiau laiko ir pastangų, todėl tenka tam tikrus dalykus mokytis atskirai su jai padedančiu mokytoju.
Goda keliauja į gimnastikos treniruotes, tačiau jos sugebėjimai, net ir gimus su Dauno sindromu, yra pavyzdingi bei jų negalėtų atlikti net ir daugelis iš mūsų.
Meidai šeimoje tenka ne vienas darbas ir nors pastangų reikia daugiau, tai niekaip nekeičia jos bendros kasdienybės, leidžiant laiką kartu su artimaisiais.
Dominykas dirba restorane, atlikdamas visas užduotis taip puikiai, kad jis ne tik susidraugauja su klientais, bet ir yra pavyzdingas darbuotojas.
Visas šias asmenybes vienija vienas dalykas – gimimas su 47 chromosomomis. Todėl pagalba bei laiko reikalingumas, atliekant tam tikras užduotis, yra tik detalė, su kuria susiduriame kiekvienas iš mūsų. Juk esame vienodi – vieniems vieni dalykai sekasi labiau, o kitiems mažiau ir tai yra natūralu.
Plačiau istorijas galite išgirsti informatyviame vaizdo įraše:
Primename, kad kovo 21 d. minima tarptautinė Pasaulinė Dauno sindromo diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ir formuoti teigiamą požiūrį į žmones su šia negalia bei jų artimuosius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paauglystė: savęs ir savo vietos paieškos
Sunku su tais paaugliais – teiginys, kurį priimame kaip aksiomą. Auklėti paauglį – tėvystės egzaminas, mokyti paauglį – pedagogo profesionalumo išbandymas. Tačiau turbūt sunkiausia būti pačiu paaugliu – rasti savo viet...
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...