- Alvyda Bajarūnaitė, Arvydas Urba, LRT RADIJO laida „Radijo popietė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žmonės pirmiausia pastebi ir sureikšmina negatyvius dalykus, nes yra tam užprogramuoti – visą elgesį veikia penkios bazinės emocijos, iš kurių tik viena yra teigiama, LRT RADIJUI sako andragogė-praktikė, konsultantė, saviugdos trenerė Liana Mogišaitė. Anot jos, vyrauja laimės įsivaizdavimas, paremtas visuomenės nuomone, tačiau laimė – individualus dalykas, todėl spaudimui pasiduoti neverta.
– Žmonės žiūri televizijos laidas, kuriose rodoma labai daug negatyvių dalykų. Kodėl tai stebėti taip įdomu?
– Yra dalykų, kurie priklauso ne nuo mūsų. Žinoma, nereikia to laikyti pasiteisinimu. Dažnai sakome, kad Lietuvoje visi esame negatyvūs, tai nuolatinė žinutė. Aš laikausi tokios nuomonės – apie Lietuvą gerai arba nieko. Ką turiu omenyje?
Teko labai daug keliauti po pasaulį ir sakyčiau, kad mes tik susidarę įspūdį, kad lietuviai negatyvūs. Tiesą sakant, negatyvo yra visur. Kai sutinki naują žmogų, jis visuomet nusišypso, tai normalu. Tačiau pradėjus bendrauti gilesnėmis temomis, matyti, kad jis irgi ne toks jau pozityvus. Nuo ko tai priklauso?
Mūsų smegenyse yra toks darinys, kurį mokslininkai vadina reptilijų smegenimis. Jų paskirtis – garantuoti mums išlikimą. Kaip tai vyksta, galime pamatyti kasdien. Pavyzdžiui, žmogus vairuoja automobilį ir mato, kad į jį tuoj atsitrenks kitas automobilis. Žmogus negalvoja lėtai, kad štai dabar turėtų pasukti į kitą pusę. Ne, jis viską daro greitai ir automatiškai.
Tam, kad užsikurtų reptilijų smegenys, reikia kuro, o kuras yra emocijos. Šiandien turime daug emocijas nusakančių sąvokų, tačiau iš tiesų vadovaujamės tik penkiomis pagrindinėmis (bazinėmis) emocijomis. Tai – baimė, liūdesys, pasišlykštėjimas, įniršis ir džiaugsmas.
Matome, kad yra tik viena teigiama emocija. Tai ir yra atsakymas, kodėl visuomet pirmiausia pastebime negatyvius dalykus. Mes taip sukurti. Kažkada tai garantavo mums išlikimą, buvo svarbu. Šiandien tokių pavojų nėra, jie kitokie. Tačiau mūsų prigimtis nepakito ir, net jei per dieną nutinka daug gerų dalykų ir vienas blogas, mes sakome, kad diena visgi buvo prasta.
Tik nuo mūsų pačių priklauso, ar puoselėsime džiaugsmo emocijas, ar neigiamas.
– Ar daug dalykų priklauso nuo žmogaus požiūrio?
– Labai daug. Tik nuo mūsų pačių priklauso, ar puoselėsime džiaugsmo emocijas, ar neigiamas. Tačiau žinoma, ne visada lengva tai daryti, nes gyvenimas be galo dinamiškas, jame daug įvykių.
– Kaip dažniau prisivilioti džiaugsmą?
– Yra keli žingsniai, kuriuos iškristalizavau. Pirmas dalykas – pasistengti atsiriboti nuo negatyvių dalykų. Tai gali būti ir skaitoma informacija, ir net kai kurie žmonės. Deja, kartais net artimi žmonės gali būti labai negatyvūs. Antra – atrasti, kas palaiko ir puoselėja gerus dalykus. Gal tai kitas žmogus, gal vaikas, su kuriuo gera būti, gal draugai. Reikia atrasti, kas padeda palaikyti džiaugsmo emociją.
Patarčiau išbandyti „Penki plius“ metodą. Vakare, jau atsigulus miegoti, reikia permąstyti prabėgusią dieną kaip filmuką ir pasakyti sau penkis dalykus, kuriuos pavyko padaryti gerai. Žinoma, perfekcionistai sakys – gerai padariau, bet galėjau dar geriau.
– Turbūt laimė ir jos pajautimas susideda iš daugelio dalykų – tai ir mokėjimas džiaugtis čia ir dabar, ir svajonės siekis, tikslo suformulavimas?
– Taip, susiję labai daug dalykų. Šiandien labai populiari mindfulness banga – nusakyčiau tai kaip gebėjimą būti čia ir dabar. Reikia įjungti sąmoningumą, nes didžiąją dalį dalykų per dieną darome automatiškai.
Kai kalbame apie tikslų siekimą, laimę ir panašius dalykus, dažnai teigiame, kad vienam žmogui labiau sekasi, kitam – mažiau. Tačiau už sėkmės visuomet slepiasi daug pastangų. Aš nevartoju sąvokos „sėkmė“, nes tai, ką turi, yra tavo įdėtų pastangų rezultatas. Juk kai esi alkanas, nesakai – ateikite ir mane pamaitinkite. Pats save pamaitini.
– Nuo ko priklauso laimės pojūtis ir kas tai yra?
– Tai gyvenimo klausimas, to galima klausti filosofų. Laimės fenomenas sukurtas spaudžiant tam tikriems visuomenės įsivaizdavimams, kas tai yra. Manoma, kad jei neturi namo, nesi laimingas. Jei neturi kažkokio svarbaus darbo, irgi nesi nei laimingas, nei vertingas.
Aš manau, kad laimė yra be galo skirtingi dalykai. Vienam žmogui laimė būti su savo vaikais. Kitam – sėdėti ir medituoti kur nors Indijoje. Kitam – siekti karjeros. Tai labai individualu. Man labai norėtųsi, kad mes nepasiduotume spaudimui, nes jis milžiniškas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paauglystė: savęs ir savo vietos paieškos
Sunku su tais paaugliais – teiginys, kurį priimame kaip aksiomą. Auklėti paauglį – tėvystės egzaminas, mokyti paauglį – pedagogo profesionalumo išbandymas. Tačiau turbūt sunkiausia būti pačiu paaugliu – rasti savo viet...
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...