"Daugiau anksti turbūt nebesikelsiu", – šyptelėjo Modestas Paulauskas. Legendinis krepšininkas, Miuncheno olimpinis čempionas drauge su tūkstančiais Lietuvos krepšinio sirgalių antradienį paryčiais palaikė savo šalies rinktinę, tačiau vaizdai iš tolimojo Rio de Žaneiro jo nenudžiugino. Lietuvos krepšininkai paskutinę B grupės dvikovą 81:90 pralaimėjo Kroatijos ekipai. Tragiškai gynęsi lietuviai trečią kėlinį buvo atsilikę 53:75, ketvirtą – 69:85, tačiau nokauto išvengė.

Nepaisant liūdno grupės etapo finišo, M.Paulauskas tiki, jog šiandien 17 val. prasidedanti ketvirtfinalio akistata su australais baigsis sėkmingai.

– Kas, jūsų nuomone, atsitiko mūsų komandai? – paklausėme M.Paulausko.

– Pirmas kėlinys nieko blogo nežadėjo. O vėliau… Per antrą kėlinį leidome kroatams įmesti net 34 taškus! Kažkodėl pašlijo gynyba. O juk kiti kėliniai parodė, kad gintis mokame ir galime.

– Ketvirtfinalyje – dvikova su Australijos rinktine, A grupėje užėmusia antrąją vietą...

– Sakyčiau, tai ne tragedija. Australai gal net parankesni nei serbai, tačiau besirinkdamas varžovus gali nuo vilko pakliūti pas mešką. Netikiu, kad vyrai nenorėjo nugalėti kroatų. Kita vertus, jie dar galėjo ir pralaimėti. Dabar tokios prabangos jau nebebus.

– Australai A grupėje įveikė serbus ir prancūzus, tik dešimčia taškų pralaimėjo amerikiečiams. Ar ši rinktinė pajėgi pastoti kelią lietuviams medalių link?

– Jų keturios pergalės pajėgioje grupėje man buvo netikėtos. Australai verti pagarbos. Kita vertus, abejoju, ar jie sugebės vienu ritmu pražygiuoti visą turnyrą. Mūsiškiai privalės nuo pat pirmų dvikovos sekundžių kibti varžovams į atlapus ir neatleisti vadžių iki pat rungtynių pabaigos.

– Pasigendame Jono Valančiūno indėlio. Kas nutiko mūsų rinktinės aukštaūgiui?

– Norėčiau paprašyti mažiau pulti ir kritikuoti Joną. Nepamirškime, kad jis dar jaunas žaidėjas. Dabar Jonas susiduria su panašiu spaudimu, kaip ir Rūta Meilutytė, kuriai žiniasklaida, visuomenė užkrovė per sunkią naštą, sukėlė didžiulį ažiotažą, o kuo viskas baigėsi? Jei didelę atsakomybę krausime ant Jono pečių, jis pradės abejoti savo sugebėjimais ir geriau tikrai nežais. Sakyčiau, kad net toks J.Valančiūnas, kaip jis žaidžia dabar, yra naudingas rinktinei – tiek rinkdamas kamuolius po krepšiais, tiek pritraukdamas prie savęs kelis varžovus ir suteikdamas laisvės kitiems mūsų rinktinės žaidėjams.

– J.Valančiūno indėlio labai prireiks stabdant bene pagrindinę australų jėgą – galingus aukštaūgius Andrew Bogutą, Aroną Baynesą, Davidą Anderseną…

– Mes tikrai galime kautis su australais. Tereikia žaisti savo stiliumi, stabiliau pasirodyti mūsų lyderiams, kad ir Mindaugui Kuzminskui, kuris per vienas rungtynes atrodo idealiai, o per kitas – pasitraukia į šešėlį. Paminėjau Mindaugą, tačiau tai galioja visiems mūsų žaidėjams. Stabilumo labai pasigendu.

– Ar galutinė A ir B grupių rikiuotė jūsų nenustebino?

– A grupėje blykstelėjo australai, mūsų grupės atradimas – kroatai, jų pirmoji vieta, aplenkus ispanus ir lietuvius – didelis pasiekimas. Tačiau prisimenu savo laikus, kai treneris Aleksandras Gomelskis mums sakydavo: grupės turnyras – dar ne varžybos. Tai tik pasirengimo etapas, galima ir laimėti, ir suklupti – tragedijos nebus. Tikrasis karas prasideda nuo atkrintamųjų varžybų. Tada ir pamatysime, ko iš tiesų verta mūsų komanda.