Nepasitenkinimo proveržiai tarpusavyje vedė krepšininkus iš pusiausvyros. Jų nemalšino net ir pamatą istoriniam klubo sezonui dėjusios pergalės.

„Atvirai pasakius, vidury sezono nebūčiau tikėjęs, kad galime užbaigti šitaip“, – „Rytui“ laimėjus LKL po dvylikos metų pertraukos, tinklalapiui BasketNews sakė Arnas Butkevičius.

2021 m. tarpsezonį „Rytas“ pasikvietė penkis naujus žaidėjus: Vaidą Kariniauską, Margirį Normantą, Jarvisą Williamsą, Tannerį Leissnerį ir Speedy Smithą.

Nuo spalio iki lapkričio komandoje pabuvojo Marko Tejičius. Lyderiu tapęs Maurice’as Ndouras Vilniuje žaidė nuo spalio pabaigos iki sausio vidurio.

Achilo sausgyslės traumą išsigydęs Evaldas Kairys sugrįžo į „Rytą“ vasario pabaigoje.

„Neeilinė komanda“, – šypsodamasis pabrėžė V. Kariniauskas.

V. Kariniauskas į Vilnių atvyko po puikių metų Kėdainių „Nevėžio“ ir Utenos „Juventus“ komandose. Normantas proveržio sezoną (2020-2021 m.) žaidė Panevėžio „Lietkabelyje“, kur LKL rinko po 12,3 taško.

T. Leissneris žibėjo Turkijoje, Afjonkarahisaro „Afyon“ ekipoje (vid. 11,9 tšk., 13,7 naud. bal.), o J. Williamsas, vilkėdamas Kremonos „Vanoli“ marškinėlius, po Italijos lygos reguliariojo sezono buvo vienuoliktas čempionate pagal naudingumą (vid. 16,9) ir antras pagal atkovotus kamuolius (vid. 8,3).

Iniciatyvos imtis nevengiantis S. Smithas Prancūzijoje, Limožo CSP komandoje, įsirašė 6,9 taško, 4,4 rezultatyvaus perdavimo ir 8,5 naudingumo balo vidurkius. 2020-2021 m. FIBA Čempionų lygoje per trejas rungtynes sugeneravo 9,3 taško, 9,3 rezultatyvaus perdavimo, 2,3 klaidos ir 12 naudingumo balų rodiklius.

„Ryte“ po praėjusio sezono liko Ivanas Buva, kuris pernai per penkis mėnesius Vilniuje LKL susirinko 14,1 taško, 5,8 atkovoto kamuolio ir 15,2 naudingumo balo vidurkius. Šiemet jis fiksavo 18 taškų, 6,2 atkovoto kamuolio ir 20,2 naudingumo balo statistiką ir tapo sezono MVP.

„Mūsų žaidžiančių buvo 10-11 žaidėjų, kurie kažkur buvo lyderiais, ir visi nori būti pagrindiniais, – tinklalapiui BasketNews komentavo V. Kariniauskas. – Kol mes nesupratome, kai kurie iš mūsų, kad reikia žaisti komandai, tol mes nežaidėme gerai.

Mes žaidžiame labai gerai ir tada labai blogai, ir taip banguojame. Kada supratome, jog turime komandai daryti viską, ką galime geriausiai rungtynėse, tada pradėjome žaisti kaip čempionai.“

V. Kariniauskas kaip pavyzdį pateikė patį save. Įžaidėjas praėjusį sezoną „Nevėžyje“ per devynerias rungtynes rinko po 18,6 taško ir 20,3 naudingumo balo, o persikėlęs į „Juventus“ buvo ryškus lyderis su 15,7 taško ir 16,2 naudingumo balo vidurkiais. Ne tik uteniškių gretose, bet ir visoje lygoje.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Gynėją „Ryte“ suvaržė sveikatos problemos, bet trykštanti iniciatyva liko neužgožiama. Alytiškis spindėjo savo aktyvumu, vesdamas pokalbius ir reikšdamas pastabas tarp žaidėjų ir tarp trenerių. Žvelgiant iš šono formavosi vaizdas, kad krepšininkas daugiau išsikrauna būtent diskutuodamas.

„Pernai LKL buvau pirmas pagal taškus ir daug mesdavau jų. Iki kažkurio momento nesupratau, kiek turiu atsiduoti komandai ne tik pelnant taškus, vadovaujant kitiems savo patirtimi, – tinklalapiui BasketNews kalbėjo V. Kariniauskas. – Vis tiek iškovoti Rumunijos du titulai, kurie, patikėkite manimi, tikrai nebuvo lengvi. Rio de Žaneiro olimpiada, tad kažkokia patirtis visgi yra. Norėjau padėti patarimais, kaip tik įmanoma, nes… Nenoriu skųstis, bet turėjau problemų su kojomis. Praradau savo kairį prasiveržimą, negalėdavau prasiveržti, pradėjau mėtyti tritaškius.

Nežinau, gal ateityje man padės tai, dabar geriau pataikau (šypsosi). Koja neleido žaisti įprastai, turėjau padėti kitais būdais. Taip ir atsiranda čempionai. Turi ieškoti būdų kiekvieną dieną. Jeigu negali kažko daryti, negali nuleisti rankų. Turi eiti ir padėti, kuo gali.“

Mindaugas Girdžiūnas ir A. Butkevičius – „Ryto“ senbuviai, Vilniuje žaidžiantys nuo 2017 m. gruodžio. Arnas ilgainiui tapo Vilniaus komandos kapitonu, kuris per pastarąjį laikotarpį klube patyrė labai daug. Visgi net ir grūdinusi patirtis vedliui neleido suvokti, kas dedasi tarp žaidėjų.

„Reguliariajame sezone pasirodėme gerai ir buvome pirmi, bet nu kiek pas mus buvo negatyvo tiek komandoje, tiek rūbinėje… – bendraudamas su tinklalapiu BasketNews, atsiduso A. Butkevičius. – Pykčių, net kartais, atrodo, iki muštynių treniruotėse. Man net kartais buvo sunkiai suvokiama. Atrodo, kad laimime, bet turime tiek nepatenkintų veidų.

Bet suprantu, kodėl taip buvo. Mes turėjome labai daug žaidėjų, kurie norėjo tapti lyderiais, norėjo tapti geriausiais, ir būtent tai turbūt ir yra žmogaus ambicijos, sportiniai tikslai. Svarbiausia, kai ateina momentas, tas ambicijas nukreipti į vieną tikslą. Manau, kad mums pavyko tai padaryti tik atkrintamosiose. Iki tol mes buvome tokie išsibarstę.“

„Po pralaimėjimo „Dzūkijai“ ar „Šiauliams“ (atkrintamosiose – aut. past.) sakiau treneriui Žibėnui, jog mes žaidžiame gerai tada, kai subinės dega, – prisiminė V. Kariniauskas. – Treneris pritarė. Taip ir buvo. Finale po pirmo pralaimėjimo susikaupėme. Nežinau, kiek Ivano Buvos susirgimas mums davė to mobilumo, nes mes vis tiek žiūrime į jį.

Man sunkiau žaisti su juo. Jeigu jis gerai užsibaiginėja (atakas – aut. past.), tada viskas okey, bet aš dažnai neįeidavau gerai su juo į rungtynes, nes vis tiek turi daugiau pasuoti jam, ir gynyboje sunkiau. Esame laimingi, kad viskas susidėliojo taip, kad „Rytas“ tapo čempionu.“

Tai, kas dėdavosi „Ryto“ treniruotėse, V. Kariniauskas apibūdino itin vaizdingai.

„Mūsų treniruotės labai dažnai būdavo šunų peštynės, – sakė jis. – Pastebi, kad kažkas atsipalaiduoja, iškart velnių (nusijuokia). Neįtikėtinas sezonas. Treniruotėse eidavome iki muštynių (nusijuokia), būdavo, kad ir smaugdavome vienas kitą. Treneriai sakydavo, jog geros emocijos, bet kai nueidavome į rūbinę, viskas pasibaigdavo, pamiršdavome ir kitą dieną vėl tas pats, ir vėl tas pats. Kiekvieną dieną ateini ir žinai, jog reikės eiti keliais.“

„Praėjome daug daug mėšlo, pykčių ir visokių dalykų, – tęsė A. Butkevičius. – Labai labai daug žaibavimų, tarpusavyje lipimo vienas ant kito, bet kaip paskui pasižiūri, iš tikrųjų supranti, kad mes labai stūmėme vienas kitą link to didesnio tikslo, vienas kito tobulėjimo.“

Giedrius Žibėnas spaudos konferencijoje pabrėžė emocijas rūbinėje palikęs spręsti žaidėjams, tiksliau – kapitonui.

„Aišku, buvo pokalbių, kaip ir kiekvienoje komandoje – nėra namų be dūmų, – kalbėjo „Ryto“ vairininkas. – Bet mes išsisprendėme kartu su kapitonu, su labiau patyrusiais žaidėjais ir, kas man labai džiugu, kartu su legionieriais. Jie nebuvo nuošalyje, aukojosi dėl komandos. Rūbinėje sakiau visą sezoną, kad treneris nesikiša ten. Kokias išeitis suranda žaidėjai, tai paliekama jų teismui.“

A. Butkevičius po istorinės pergalės atsigręžė į „Ryto“ trenerių štabą, kurį gyrė už kantrybę. Kapitonas skyrė laurus pagrindiniams dirigentams, nors jie ir visą laiką akcentavo žaidėjų indėlį.

„Giedriui, Georgui Dedui ir Gustui Maskoliūnui tenka didžiuliai nuopelnai už šitą pergalę, – pasakojo Butkevičius. –  Jie susitvarkė su visų charakteriais ir, manau, tai buvo kertinis momentas. Vis tiek esame dvylika vyrukų, kurių charakteriai labai skiriasi. Su kiekvienu reikia bendrauti kitaip, bet jie susitvarkė su tuo ir išlaukė. Kiti treneriai galbūt būtų spjovę į šalį ir darę kažkokius pakeitimus, bet pas mus nebuvo keitimų. Išlikome su savo šaika ir yra rezultatai. Didžiulis trenerių nuopelnas.“

Tarpusavyje besipešę, bet išsvajotąjį tikslą pasiekę „Ryto“ krepšininkai – 2021-2022 m. sezono LKL čempionai. Šeštą kartą klubo istorijoje ir pirmąsyk per 12 metų.

Visos aplinkybės nublanksta, kai trofėjus rankose, o ant kaklo – pergalingo krepšio tinklelis.

„Norėjau, kad va šių metų chebra sezoną baigtų pergalingai, – tinklalapiui BasketNews akcentavo A. Butkevičius. – Vienas kito lipimas per galvą duoda naudos komandai. Svarbiausia, jis nebūtų davęs naudos, jeigu sezono pabaigoje nebūtume supratę, kad galiausiai reikia kažkam nusileisti, susitaikyti su savo vaidmeniu, kad kiekvienas būtų naudingas, o ne sau. Kai tai supratome, tapome stiprūs. Aišku, neišvengdavome klaidų, neišvengdavome blogų sprendimų, bet tada mes tapome tikra komanda.“