Paskutinės Eurolygos pirmojo etapo savaitės perrašė viską, ką Lietuvos komandos pasiekė per ankstesnius tris mėnesius. Netikėtas verpetas "Žalgirį" išmetė į viršų, o "Lietuvos rytą" nugramzdino žemyn. Krepšinio specialistų akimis, lietuvių rezultatus nulėmęs veiksnys buvo psichologija.

Antanas Sireika, "Šiaulių" treneris, buvęs "Žalgirio" ir "Lietuvos ryto" strategas

Prieš sezoną sakiau, kad abi Lietuvos komandos pateks į kitą etapą. Mano prognozės turėjo išsipildyti 100 proc., bet pasitvirtino tik 50 proc. "Lietuvos rytas" pavedė, nors atrodė, kad būtent Vilniaus komanda tą užduotį įvykdys lengviau. Bet toks yra sportas, negalima sakyti "op" dar neperšokus griovio.

Nenorėčiau analizuoti vidinių komandų ir trenerių reikalų – tik jie žino, kaip jie dirbo ir ką darė. Labai svarbūs buvo psichologiniai veiksniai. Atrodo, tikslas lengviau pasiekiamas, bet tada vyrus sunkiau mobilizuoti. Nemanau, kad pagrindinė "Lietuvos ryto" problema buvo lyderių nuovargis. Mano nuomone, esminis dalykas buvo psichologija. Treneris nori padaryti kaip geriau, pasitiki konkrečiu žaidėju, bet jis pasirodo esantis per daug įsitempęs, per daug susikaustęs. Žaidimas iš karto nukenčia. R.Kurtinaitis sakė, kad krepšininkai nesuprato jo nurodymų. Bet anksčiau jie gerai žaidė, vadinasi, viską suprato. Žaidėjai tiesiog nebesusitvarkė su nervais, todėl ir atrodė, kad jie daro ne tai, ko prašomi.

R.Butautas žaidė tokiomis kortomis, kokias turėjo, o varžovai šito nelaukė. "Žalgiris" pradėjo rungtyniauti "lengvesniu" penketu, todėl galėjo žaisti šiek tiek greičiau. Mažesni žaidėjai pakeitė savo įprastas pozicijas, pavyzdžiui, D.Šalenga paskutinėse rungtynėse žaidė kaip sunkusis krašto puolėjas. Varžovams reikėjo sureaguoti, pakeisti savo įprastus derinius, žaisti paprasčiau ir išnaudoti ūgio persvarą. Kodėl jie to nepadarė – jų reikalas.

Ketvirtadienį A.Čapinas asmeniškai dar nepademonstravo nieko įspūdingo – tik tiek, kad leido pailsėti kitiems gynėjams. Tai normalu, nes beveik nedalyvavus komandos treniruotėse sėkmingai įsijungti į žaidimą yra labai sunku.

Visada mėgstu žiūrėti tiesai į akis – kiek galime, tiek ir padarome. Komanda kartais viršija lūkesčius, ir tada mėgstama viską priskirti vienam lyderiui ar treneriui. Jeigu nepasiseka – viskas atvirkščiai. Bet tai yra sportas, kuriame daug ką lemia paprasčiausia sėkmė.

Kitame etape "Žalgiriui" reikia toliau stengtis puoselėti savo privalumus ir žiūrėti, kokie teks varžovai. Gali žaisti labai gerai, bet, jei oponentai sužaidžia dar geriau, nieko nelaimėsi. Taigi, rezultatus lems tolesnis tikslingas darbas, varžovų pajėgumas ir sėkmės faktorius. Paskutinis dalykas – jeigu M.Begičius visada žaistų taip agresyviai, kaip per porą epizodų rungtynėse su "Fenerbahce Ulker", tada "Žalgiriui" labai palengvėtų.

Modestas Paulauskas, olimpinis ir pasaulio čempionas

Buvo nebeįmanoma tikėtis to, kas įvyko. Visi Lietuvos sirgaliai, suprantantys krepšinį, buvo pasirengę tam, kad "Lietuvos rytas" pateks į kitą etapą be didesnių sunkumų. Vis dėlto pasiektos keturios pergalės, paskutinės rungtynės namuose... O "Žalgirio" galimybės buvo likusios tik pačių ištikimiausių aistruolių svajonėse.

Vis dėlto kauniečiai padarė viską, ką galėjo. Laimėti be Traviso Watsono buvo žygdarbis. Galima pridėti ir R.Butauto vaidmenį – gal tai buvo rizika, gal jo darbo metodika, bet sprendimas žaisti su keturiais mažais žaidėjais aikštėje visiškai pasiteisino. Mažieji krepšininkai ketvirtadienį rungtyniavo ypač gerai. Sėkmingai į komandą įsijungė ir A.Čapinas. Nors jam tai buvo pirmos ir labai svarbios rungtynės naujoje ekipoje, vaizdo jis nepagadino ir prisidėjo naudingai.

Sunku konkrečiai įvardyti, ką "Žalgirio" žaidime pakeitė R.Butautas. Turbūt svarbiausia yra tai, kad, atėjus naujam treneriui, kiekvienas žaidėjas pasitempė, norėjo užkariauti trenerio simpatijas. Visi treneriai prieš rungtynes pradeda pokalbius su žaidėjais nuo gynybos ir protingo greito puolimo, tiesiog ne visada krepšininkams pavyksta tai įvykdyti. Galbūt reikšmės turėjo žemas penketas, kuriuo varžovai nepasinaudojo deramai neakcentuodami žaidimo per savo priekinę liniją. Tačiau pergalė yra pergalė, ir niekas jos nebeištrins. Belieka tik linkėti vyrams, kad jie visi pasveiktų ir su naujomis jėgomis garbingai kovotų kitame etape, nes ten komandos jau bus aukštesnio lygio.

"Žalgiriui" prarasti nebebus ko, todėl per kiekvienas rungtynes kauniečiams tiesiog reikės žaisti ir daryti tai, ką jie moka. Išradinėti dviračio nebereikia. Galbūt A.Čapinas išspręs problemą gynėjų grandyje, leisdamas daugiau pailsėti M.Kalniečiui. Galime džiaugtis, kad atsigavo M.Pocius, kuris buvo patekęs į ceitnotą. Tiesa, dar nežinome, koks M.Delašo pajėgumas, ar jis gali padėti komandai. Visgi tikro vidurio puolėjo trūkumas yra jaučiamas, ir tai reikia bandyti kažkaip kompensuoti. M.Begičius dar nėra pakankamai pajėgus žaidėjas, kad galėtų žaisti tokiu lygiu.

Tuo metu "Lietuvos rytą", mano nuomone, pražudė paskutinių rungtynių įtampa. Komandos treneriai per daug sureikšmino šitą mačą, ir komanda buvo įsprausta į savotiškus psichologinius pančius. Todėl B.Popovičius ar D.Zavackas paskutinėse rungtynėse pasirodė blogai, nors šiaip jie yra geležiniai žaidėjai. Lemiamais momentais "Lietuvos rytas" darė neatleistinas klaidas ir puldamas, ir gindamasis. Anksčiau vilniečiai taip tikrai neklysdavo.

Manau, kad R.Kurtinaitis labai daug išspaudė iš šios komandos. Palyginti, kaip ji atrodė prieš sezoną ir kaip žaidžia dabar, pokytis yra didžiulis ir į gerąją pusę. Nesakyčiau, kad treneris galėtų skųstis, jog jam trūksta žaidėjų. Aštuoni ar devyni žaidėjai gali vienas kitą keisti, ir nesuprasi, kuris iš jų pagrindinis.