Dėl LTF prezidento posto varžysis trys kandidatai – dabartinis viceprezidentas Darius Čerka, „Kauno-ASU“ tinklinio komandos ir moterų rinktinės vadovas Vidas Makauskas bei Jonavos tinklinio asociacijos vadovas, tinklinio teisėjas Žilvinas Galimovas.

Daugkartinis Lietuvos salės ir paplūdimio tinklinio čempionas M.Vasiliauskas savo sprendimą argumentavo noru susitelkti ties paplūdimio tinkliniu.

„Mano nuomone, visų federacijų turtas yra aukščiausio meistriškumo sportininkai. Galima reklamuoti sporto šaką, organizuoti renginius, rašyti straipsnius, bet jei nebus sportininkų, kurie gali siekti aukščiausių rezultatų pasaulio, Europos čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse, tai federacijos bus pasmerktos merdėti.

2011 metais pradėjome ruošti jaunus sportininkus Europos ir pasaulio jaunimo paplūdimio tinklinio čempionatams ir per penkerius metus laimėjome medalius visose amžiaus grupėse. 2020 metais Japonijoje vyks olimpinės žaidynės, o tuo metu mūsų treniruojamiems sportininkams bus 23–26 metai. Tai geras amžius mūsų sportui ir noriu visas jėgas skirti patekimui ir sėkmingam dalyvavimui olimpinėse žaidynėse“, – aiškino M.Vasiliauskas.

D.Čerka, kuris, kaip LTF viceprezidentas, buvo atsakingas už salės tinklinį, prisipažino, kad besibaigiančioje kadencijoje jam federacijoje teko atlikti ir daug organizacinio darbo. Jis tikisi ir toliau gerinti LTF įvaizdį Europos ir pasaulio kontekste bei pakelti šalies tinklinį į dar aukštesnį lygį.

„Lietuvos paplūdimio tinklinio rezultatai tarptautinėse arenose – tai nuoseklaus darbo rezultatas. Darbų tęstinumas yra pagrindinė priežastis, dėl ko siekiu LTF prezidento posto. Turiu viziją ir planą, kuris padės Lietuvai tapti visaverte tarptautinių tinklinio organizacijų CEV ir FIVB nare.

Suprantu, kad Lietuvos tinklinio bendruomenė pakankamai segmentuota įvairiais pjūviais. Labiausiai LTF narių nuomonės išsiskiria dėl paplūdimio ar salės tinklinio prioriteto ir svarbos.

Reikia suvokti, kad paplūdimio ir salės tinklinis nėra atskiros sporto šakos, jas vienija tos pačios organizacijos, bet reikia realiai įvertinti šalies galimybes ir bendromis jėgomis siekti užsibrėžtų tikslų. Tik vieningai ir efektyviai veikdami gausime maksimalų rezultatą“, – kalbėjo D.Čerka.

Vos prasidėjus kadencijai, siekiant skaidrumo, LTF atsisakė atsiskaitymų grynais pinigais. Taip pat tam, kad tinklinio bendruomenė galėtų susipažinti su priimtais sprendimais, viešai pradėti skelbti LTF Vykdomojo komiteto posėdžių protokolai, viešinamos metinės veiklos ataskaitos.

D.Čerka džiaugėsi, kad LTF užmezgė puikius ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, kurios patiki organizuoti aukšto lygio paplūdimio tinklinio renginius mūsų šalyje.

„Visi Lietuvoje organizuoti paplūdimio tinklinio renginiai įvertinti aukštais balais. CEV ir FIVB patvirtino mano parengtą talentų mokyklos projektą, kurio pagrindu buvo sudaryta trišalė sutartis. CEV ir FIVB šiam projektui skyrė 30 tūkst. JAV dolerių trejiems metams. Tai labai prisidėjo prie paplūdimio tinklinio jaunių ir jaunimo pasiruošimo tarptautinėms varžyboms. Taip pat pavyko gauti finansavimą iš Olimpinio solidarumo fondo surengti FIVB I lygio trenerio kursus, kuriuos baigė 35 lietuviai. Mums pavyko gauti specialią CEV sertifikuotą salės tinklinio dangą, kuri gali būti naudojama visose Lietuvos arenose“, – apie besibaigiančios kadencijos darbo vaisius kalbėjo D.Čerka.

Prieš ketverius metus LTF užsibrėžė ambicingą tikslą paplūdimio tinklinyje – patekti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Lietuvos moterų rinktinei iki to pritrūko vieno žingsnio. Lietuvių kelias nutrūko tik finaliniame Kontinentinės taurės etape.

„Tai parodo, kad einama teisinga linkme ir šie darbai privalo būti tęsiami. Turėjome vilčių dėl Rio, bet tokio amžiaus sportininkams būti pasaulio elite dar nelabai realu“, – teigė D.Čerka.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pristatė 2020 metų Tokijo olimpinių žaidynių kandidatų sąrašo projektą, kuriame jau yra keturi paplūdimio tinklininkai. Olimpinės pamainos sąrašo projekte yra net šeši paplūdimio tinklinio sportininkai.

„Turime ketverius metus pasiruošti kitoms olimpinėms žaidynėms. Jeigu viską atliksime gerai ir efektyviai, tai tikimybė atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse bus tikrai nemaža. Tam reikia būtinai išnaudoti mokslinį sportininkų ruošimo potencialą, sportininkų priežiūrą remiantis laboratoriniais ir moksliniais tyrimais, – pabrėžė D.Čerka. – Aukšto meistriškumo sportininkų pamainos ruošimas – tai dar vienas darbo baras, siekiant tęstinumo.“