Pirmąkart Europos čempionu E. Riabko tapo 2011 metais F5 klasėje. Kaip pasakoja sportininkas, alkis pergalėms tik augo ir dėl nuoseklaus darbo, 2018 bei 2019 metais ant aukščiausios F2 pakylos jis lipo skambant Lietuvos himnui. Dar po metų jis tapo pasaulio vicečempionu.

„Žiūrint chronologiškai, atrodo, kad pasaulio čempiono titulas pasiekiamas ranka. Tai, kad pasaulio čempionato lenktynės vyks gimtinėje, mane ir įkvepia, ir reiškia labai didelę atsakomybę. Bet, trumpai tariant, į formulę lipsiu tik su vienu tikslu – tapti pasaulio čempionu“, – savo pasiryžimo neslepia pilotas.

Galės matyti kiekvieną lenktynių momentą

Kaip ir įprastose sausumos lenktynėse, čia laimi tas, kuris greičiausiai įveikia trasą. Didžiausias skirtumas tas, kad F2 kateriai greičiausiai plaukia tada, kai turi minimalų kontaktą su vandeniu. Todėl 200 km/val. greičiu lekiantis laivas tiesiog skrieja virš vandens. O net 180 laipsnių posūkius pilotai gali įveikti 100 km/val. greičiu. Akivaizdu, kad sportininkams adrenalino tokiose lenktynėse netrūksta, tačiau ne mažesnis jaudulys laukia ir krante susirinkusių žiūrovų. F2 trasos įprastai būna apie 2 km ilgio, todėl šio sporto aistruoliai gali matyti visą ant vandens užvirusią kovą.

E. Riabko pabrėžia, kad ant vandens greičio pojūtis gali būti dvigubai intensyvesnis, todėl tiek viduje, tiek žiūrint iš šono lenktynės atrodo išties įspūdingai.

Tai, kad pasaulio čempionato lenktynės vyks gimtinėje, mane ir įkvepia, ir reiškia labai didelę atsakomybę. Bet, trumpai tariant, į formulę lipsiu tik su vienu tikslu – tapti pasaulio čempionu.

„Galima sakyti, kad ant vandens greičio pojūtis yra dvigubai stipresnis nei trasoje su automobiliu. Jei su vandens lenktynėmis nesusidūręs žmogus praskrietų vandeniu 100 km/val. greičiu, tai tikrai pagalvotų, kad lekia 200 km/val. tempu. Man ir pačiam reikėjo priprasti prie tokio greičio, nes turi stebėti posūkius, varžovus, bangas ir daug kitų dalykų, kurie tiesiog skrieja pro akis“, – apie greičio pojūtį kalba pasaulio vicečempionas.

Lenktynių sudėtingumą diktuoja gamta

Akivaizdu, kad išgirdę F2, žmonės dažnai bando palyginti šias lenktynes su automobilių sporto olimpu F1. Tačiau, pasak E. Riabko, automobilių sporte trasa yra lygi, o didžiausias netikėtumas čia – prasidėjęs lietus, kai reikia važiuoti kitokiomis padangomis ir atsargiau. O F2 turi daugiau netikėtumų ir tai pilotams tampa tikru iššūkiu.

„Jei diena graži ir nėra vėjo, viskas gana paprasta. Tačiau jei plauki iš paskos varžovui ar kažką lenki ratu, susiduri su bangomis. Kertant bangą statmenai mažėja greitis, nes maksimaliam greičiui propeleris turi būti nuolat vandenyje. O jei bangos pradeda mušti į laivo šoną, gali ir apsiversti. Ir viskas vyksta kosminiu greičiu. Nuo kranto galbūt atrodo kaip greitas pasiplaukiojimas, tačiau lenktyniauti per bangas – labai sunki užduotis“, – apie F2 lenktynių ypatybes kalba sportininkas.

Kviečia stebėti lenktynes gyvai

Pasak E. Riabko, per kiekvienas lenktynes jis turi tik vieną scenarijų – pradėti pirmas ir finišuoti pirmas. Toks čempioniškas požiūris leido lipti ant podiumo, todėl sportininkas tokio paties plano laikysis ir liepos 5–6 dienomis Kupiškio mariose.

„Labiausiai jaudinuosi prieš startą, kol dar neužvestas variklis. Galvoje tuo metu tvyro tik viena mintis – kaip atsidurti pirmam prie pirmo posūkio. Jei tai pavyksta, toliau gali plaukti ramiai, kaip per treniruotes, nes už nugaros – 19 formulių, o tempą diktuoji tu. Jei artimiausias priešininkas norėtų mane aplenkti, reikėtų labai didelio greičio arba mano klaidos. Todėl visą tą laiką lieka vienintelis klausimas – ar atlaikys mano „gražuolė“ ir neužges iki finišo“, – apie varžybų jaudulį kalba E. Riabko.

Greičiausias lietuvis ant vandens kviečia visus palaikyti jį pasaulio čempionate gyvai ar per tiesiogines transliacijas. E. Riabko neabejoja, kad tapti pasaulio čempionu gali padėti ne tik gimtinės vandenys, bet ir stiprus tautiečių palaikymas.

Pasaulio F2 čempionatą liepos 5–6 dienomis galima stebėti tiesiogiai per LRT iš Kupiškio marių salos, Uošvės liežuvio, o internetu – per „Youtube“ kanalą „Platforma“.