Dėl Šiaurės Korėjos karių dislokavimo beveik trejus metus trunkantis karas gali išsiplėsti. Ukraina ir JAV sako, kad kai kurie Šiaurės Korėjos kariai jau dalyvauja kovos veiksmuose fronto linijoje.

Seulas ir Vašingtonas taip pat nerimauja, kad Rusija gali mainais padėti Šiaurės Korėjai pasigaminti modernesnių branduolinių ginklų. Spalio pabaigoje Pietų Korėja įspėjo, kad galėtų į tai reaguodama tiekti ginklus Ukrainai.

Per susitikimą su Ukrainos delegacija, kuriai vadovauja gynybos ministras Rustemas Umerovas, prezidentas Yoon Suk-yeolas išreiškė viltį, kad Seulas ir Kyjivas suras veiksmingų būdų dorotis su Šiaurės Korėjos ir Rusijos karinio bendradarbiavimo keliama grėsme saugumui, sakoma prezidentūros pareiškime.

Vėliau ukrainiečių delegacija atskirai susitiko su prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Shin Won-siku ir gynybos ministru Kim Yong-hyunu. Per šiuos susitikimus R. Umerovas informavo Pietų Korėjos pareigūnus apie padėtį kare ir išreiškė viltį, kad Kyjivas bei Seulas stiprins bendradarbiavimą, sakoma pareiškime.

Jame nurodoma, kad abi šalys sutarė toliau dalytis informacija apie Šiaurės Korėjos karius Rusijoje, apie ginklų bei technologijų perdavimus tarp Pchenjano ir Maskvos. Visa tai bus daroma glaudžiai koordinuojant veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis.

Pietų Korėjos pareiškime nesakoma, ar abi šalys aptarė galimą Pietų Korėjos ginklų tiekimą Ukrainai.

Daugelis stebėtojų sako, kad po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose Pietų Korėja gali atsargiau vertinti galimybę tiekti ginklus Ukrainai, nes išrinktasis JAV prezidentas yra pažadėjęs greitai užbaigti karą.

Rusijai 2022-ųjų vasarį užpuolus Ukrainą, Pietų Korėja prisidėjo prie JAV vadovaujamų sankcijų Maskvai ir teikė humanitarinę bei finansinę pagalbą Kyjivui. Tačiau Seulas vengė tiesiogiai tiekti ginklus, nes laikosi politikos nesiųsti letalinės ginkluotės aktyviuose konfliktuose dalyvaujančioms šalims.