JAV vadovaujama maždaug 50 šalių grupė surengė derybas NATO būstinėje Briuselyje ir pažadėjo Kyjivui pristatyti naujas priešraketines sistemas.

Ukrainą krečia Rusijos išpuoliai, per kuriuos žuvo ir buvo sužeista daugybė žmonių, o daugybė kaimų ir miestų visoje šalyje liko be elektros ir karšto vandens.

„Sistemos bus suteiktos taip greitai, kaip tik galėsime jas fiziškai ten pristatyti“, – po susitikimo sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas), nepateikdamas detalių.

Dar kartą parodydamos Vakarų solidarumą, Didžiojo septyneto (G-7) šalys pažadėjo „palaikyti Ukrainą tiek, kiek reikės“, o Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgijeva pažadėjo finansinę pagalbą, kad „kartu su jumis judėtume stiprios Ukrainos link“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris Rusijos raketų atakas pavadino teroro aktu ir spaudė Vakarus sukurti „oro skydą“, pasveikino pažadą tiekti priešraketines sistemas.

„Kuo įžūlesnis ir žiauresnis darosi Rusijos teroras, tuo akivaizdžiau pasauliui darosi, kad padėti Ukrainai apsaugoti dangų yra vienas svarbiausių humanitarinių uždavinių Europai šiandien“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi į tautą.

„Grįžti prie derybų stalo“

Ukrainai susiduriant su Rusijos oro atakomis, Jungtinė Karalystė ketvirtadienį pareiškė, kad tieks bepiločius orlaivius ir – pirmą kartą – raketas, galinčias numušti sparnuotąsias raketas.

„Artimiausiomis savaitėmis AMRAAM raketos... bus pateiktos naudoti su JAV pažadėtomis oro gynybos sistemomis NASAMS“, – sakoma JK gynybos ministerijos pranešime.

Viename interviu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) taip pat pažadėjo suteikti priešlėktuvinės gynybos sistemų.

„Pristatysime... radarus, sistemas ir raketas, kad apsaugotume juos nuo šių išpuolių“, – sakė E. Macronas ir pridūrė, kad Prancūzija taip pat derasi dėl dar šešių mobiliųjų artilerijos dalinių „Cezar“ siuntimo.

Iš karto nebuvo aišku, ar E. Macrono pažadėti ginklai yra Briuselyje prisiimto įsipareigojimo dalis, ar atskiri.

Prancūzijos vadovas taip pat paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atnaujinti derybas su Kyjivu.

„Šiandien, pirmiausia, V. Putinas turi nutraukti šį karą, gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir grįžti prie derybų stalo“, – E. Macronas sakė transliuotojui „France 2“.

Trečiadienį Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja didele balsų persvara pasmerkė Rusijos įvykdytą okupuotos Ukrainos dalies aneksiją, o JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareiškė, kad tai yra „aiški žinia“, jog Maskva negali panaikinti suverenios valstybės.

„Po griuvėsiais“

Rusija nuo pirmadienio raketomis apšaudo Ukrainą, apgadindama energetikos objektus visoje šalyje, o V. Putinas teigė, kad tai buvo kerštas už praėjusią savaitę įvykusį gyvybių pareikalavusį sprogimą ant tilto, vedančio į aneksuotą Krymą.

Tas sprogimas nugriaudėjo kelių ir geležinkelių jungtyje, kurią Maskva naudoja karinei įrangai gabenti.

Pasak pareigūno, ankstyvą ketvirtadienio rytą Rusija smogė Ukrainos sostinės regionui Irano gamybos „dronais-kamikadzėmis“.

„Dar viena dronų-kamikadzių ataka prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka, nepateikdamas išsamesnės informacijos.

Anksčiau Juodosios jūros uostamiestyje Mykolajive nugriaudėjo sprogimai, sunaikinę viršutinius penkiaaukščio gyvenamojo namo aukštus.

„Likusi dalis yra po griuvėsiais. Gelbėtojai dirba vietoje“, – platformoje „Telegram“ rašė Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius.

Pasak Ukrainos paskirto regiono vadovo, Avdijivkos mieste per Rusijos smūgius turguje žuvo mažiausiai aštuoni žmonės.

Tuo metu Rusijos kariuomenė teigė atrėmusi ukrainiečių atakas rytiniuose Donecko, Luhansko ir Charkivo regionuose.

Tačiau Kyjivas trečiadienį pranešė, kad atkovojo dar penkias gyvenvietes pietiniame Chersono regione – vienoje iš keturių teritorijų, kurias Maskva teigė aneksavusi rugsėjo mėnesį.

Fronto linijoje įstrigusių ukrainiečių baimę dėl nesiliaujančios ugnies dabar dar labiau sustiprina žiemos be elektros ir vandens vizija.

„Malkos... kaip jų gauti? – klausė Oleksandra Pylypenko iš rytinio Bachmuto miesto. – Nežinau, kaip išgyvensime.“

„Reikia daugiau artilerijos“

Kai kurios priešlėktuvinės gynybos sistemos, kurias pažadėjo suteikti Vakarų sąjungininkai, šią savaitę pradėtos gabenti į Ukrainą.

Fronto linijoje Donecke Vakarų ginkluotė padėjo sustiprinti ukrainiečių moralę ir karių pajėgumus.

„Mums tikrai reikia daugiau artilerijos“, – sakė Ukrainos 5-ojo pulko karininkas, pasivadinęs Serhijumi, ant kalvos, nuo kurios atsiveria vaizdas į Rusijos kontroliuojamą Horlivkos miestą Donecko regione.

„Kalbant apie artileriją, jie vis dar turi pranašumą, todėl negalime vienodai atsakyti ugnimi, – pridūrė jis. – Dabar mes šaudome tiksliau, bet smūgių yra mažiau.“

Rusijai bombarduojant ir didinant atominės katastrofos baimę, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) atvyko į Kyjivą aptarti branduolinės saugos ir apsaugos zonos aplink Rusijos kontroliuojamą Ukrainos Zaporižios elektrinę sukūrimą.