Zagrebo gyventoja Kristina išvedė savo Belą. Ji, aišku, nori pažaisti su visur besivoliojančiais kaštonais.

„Ji niekada nebuvo apsinuodijusi, ji paprasčiausiai juos apuosto, bet jų neėda. Laukia, kol numesiu kaštoną ir pati jo nekelia“, – šnekėjo pašnekovė.

Kita šuns šeimininkė yra atsargesnė, su kaštonais žaisti neleidžia.

„Nereikėtų jų mėtyti. Žmonės juos numeta ir šunys pradeda graužti, o tai nesaugu“, – teigė kita pašnekovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Problema yra kaštonuose esantis gana nuodingas gliukozidas eskulinas. Jei šuo suėda penkis ar daugiau laukinių kaštonų, tai gali būti jam mirtinai pavojinga.

„Skauda pilvą, vemia krauju ir viduriuoja. Tuomet gydote simptomus, o jei atsiranda neurologinių problemų, vėlgi, tik simptominis gydymas, nes priešnuodžio nėra“, – nurodė veterinarijos gydytojas Bruno Ljolje.

Simptomai gali pasireikšti iki dviejų dienų po to, kai šuo suvalgo kaštonų. Guodžia tai, kad apsinuodijimo kaštonais atvejai yra gana reti, nes šunys vengia jų dėl kartaus skonio.

Pasak veterinarijos gydytojų, už apsinuodijimą gali būti blogiau, jei šuo pasprings kaštonais arba kai jie įstringa žarnyne, tada reikia skubios operacijos.

„Tada matote tipiškus užsikimšusio žarnyno požymius. Nėra išmatų, vemia, šuo mieguistas ir blogos nuotaikos. Blogiausia kai vemia ir nejuda žarnos, o tai leidžia įtarti svetimkūnį virškinimo trakte“, – kalbėjo veterinarijos gydytojas.

Didesnis pavojus kyla mažesnių veislių šunims, todėl tokių šunų šeimininkai turėtų būti itin atsargūs.

„Jis visada su pavadėliu, visada. Paleidžiu jį tik ten, kur žinau, kad yra saugu“, – sakė pašnekovė.

Iš tikrųjų, nesvarbu, ar šuo mažas, ar didelis, veterinarai pataria nepaleisti jų iš akių. Jei atsiranda apsinuodijimo požymių ar šuo paspringo – nedelsdami kreipkitės pagalbos į veterinarijos gydytoją.