Metras po metro

Operaciją Gazos Ruože atnaujinusios Izraelio pajėgos nuo teroristų valo antrąjį pagal svarbą „Hamas“ centrą Chan Juniso miestą. Manoma, kad, pradėjus sausumos operaciją iš ruožo šiaurės būtent į šį miestą, pabėgo teroristų vadeivos. Chan Junise užaugo pagrindiniai „Hamas“ lyderiai, tarp kurių – ir organizacijos vadeiva Yahya Sinwaroas, teroristų batalionui vadovaujantis jo brolis Mohammedas, grupuotės kovinio sparno vadovas Mohammedas Deifas.

Žydų kariai buvo apsupę Y. Sinwaro namus, tačiau tai buvo veikiau simbolinis gestas. Remiantis žvalgybos pranešimais, „Hamas“ lyderis yra prisiglaudęs tuneliuose. Izraelio žiniasklaidos teigimu, esama nuomonės, kad būtent čia laikomi ir dauguma įkaitų.

Mūšiai tęsiasi ir Saidžijoje, Džabalijoje. Pastarajame mečetės ir mokyklos teritorijoje šiauriniame sektoriuje rado snaiperio šautuvų, sprogstamųjų įtaisų, prieštankinių sviedinių ir raketų. Buvo aptikta ir įėjimų į požeminius tunelius su ant sienų išpieštomis svastikomis. Šalia mokyklos rasta raketų paleidimo įrenginių ir raketų sandėlių.

Tik smėlis ir molis

Prieš kelias dienas amerikiečių leidinys „Wall Street Journal“, remdamasis amerikiečių šaltiniu, rašė, kad Izraelis sukūrė galingų siurblių sistemą, kuri padėtų užtvindyti „Hamas“ tunelių tinklą. Pumpuojamas jūros vanduo turėtų sugadinti jame esančius įrengimus, pvz., elektros generatorius, priversti teroristus palikti požemines slėptuves.

Į nuogąstavimus, kad tokia priemonė turėtų dramatišką šalutinį poveikį – paplauti sugriūtų pastatai, gatvės, specialistai žiūri ramiai. Esą Gazos miestas jau dabar yra beveik visiškai sugriautas, ten viską teks statyti iš naujo. O ir tai, kad po juo yra tunelių, rodo, jog dirvožemis ten yra nestabilus.

Ekspertų manymu, norint užtvindyti tunelius, reikia visiškai kontroliuoti teritoriją. Tikėtina, kad viena iš priežasčių, kodėl Izraelio pajėgos pirmiausia okupavo pakrantę, buvo būtent ta – norėjo sudaryti galimybę užtvenkti tunelius.

Bar-Illano universiteto profesorius geologas ir geomorfologas Yoelis Raskinas daug metų tyrinėjo Gazos Ruožo kraštovaizdį. 2000 m. jis vadovavo Izraelio gynybos pajėgų Pietų apygardos tyrimų skyriui, Nacionalinei saugumo tarybai yra parengęs ataskaitą apie „Hamas“ tunelius, o 2020 m. paskelbė studiją „Kovos sunkumai Gazos Ruožo tuneliuose“.

Tuneliai Gazoje yra trijų lygių – vanduo užlietų esantį giliausiai, kurio nepasiektų bombos. Mažesnius tunelius, kuriuos sunkiau užtvindyti, galima susprogdinti.

Jo teigimu, Gazos Ruožo dirvožemis labai palankus tunelių statybai. Vyrauja smėlis ir molis, o ne kietas kalkakmenis ir dolomitas, kaip, pvz., Pietų Libane, kur įsitvirtinę „Hezbollah“ teroristai, tad kasti galima tiesiog kastuvu, net ir be specialios įrangos.

Y. Raskino manymu, „Hamas“ tunelius reikia ir tvindyti, ir sprogdinti. „Jei tunelis iškastas smėlyje, jį užtvindyti beveik beprasmiška, nes smėlis labai greitai sugeria vandenį. Tokie tuneliai daugiausia iškasti vakarinėje ruožo dalyje. Tačiau arčiau sienos su Izraeliu, rytinėje dalyje, dirvožemis vandenį sugeria lėčiau ir, net jei tunelis nevisiškai sandarus, vanduo jame išliks ilgą laiką“, – sakė jis Izraelio žiniasklaidai.

Sunku, bet įmanoma

Tuneliai Gazoje yra trijų lygių – vanduo užlietų esantį giliausiai, kurio nepasiektų bombos. Mažesnius tunelius, kuriuos sunkiau užtvindyti, galima susprogdinti.

„Mūsų skaičiavimais, Gazos Ruože esančių tunelių gylis siekia iki 60 m. Tokiame gylyje greičiausiai yra įsikūrę „Hamas“ vadovybės centrai ir slepiasi aukščiausi vadai. Vidurinis lygis paprastai yra apie 20 m po žeme. Šiame lygyje yra „Hamas“ kovotojų gyvenamosios patalpos, medicinos centrai ir pan. Viršutiniame lygyje laikomi generatoriai, degalų atsargos ir paleidimo įrenginiai“, – pasakojo Y. Raskinas.

Jis sutinka su nuomone, kad būtų verta užtvindyti tik rytinėje dalyje esančius tunelius, nors lengviau būtų taip sunaikinti esančius arčiau jūros.

„Darant prielaidą, kad tai maždaug 500 km tunelių, reikėtų 1 mln. kub. m vandens. Prireiks daug laiko ir įrangos. Tai labai sudėtinga užduotis, bet įgyvendinama“, – sakė jis.

Izraelio pajėgos yra atlikusios bandymą ir nustatė, kad užtvenkti dirvožemį, ne tunelį, 15 m gylyje užtrunka tris savaites. Jei tai pavyktų padaryti, po užliejimo vieta esantis tunelis turėtų sugriūti. Tačiau tokie eksperimentai nebuvo atlikti šiaurėje, o ten dirvožemis yra kitoks. Taip pat esama idėjos vamzdžius tiesti ne iš jūros, o iš Nitzanos, iš Negevo, kur požeminis vanduo yra mažiau sūrus už jūros vandenį. Daryta prielaida, kad taip bus padaryta mažesnė žala aplinkai.

„Tačiau dabar apie žalą aplinkai galvoti tiesiog kvaila, – mano profesorius. – „Hamas“ požeminį vandenį sugadino negrįžtamai. 90 proc. Gazos požeminio vandens netinkamas gerti dėl per didelio naudojimo, neveikiančios kanalizacijos sistemos, nuotekų ir atliekų infiltracijos ir pan. Be to, bėgant metams šis vanduo vis tiek sugrįš į jūrą.“

Vandeniu su tuneliais yra kovoję ir egiptiečiai, kai po 2014-ųjų nusprendė užkardyti požemiais vykusią ginklų kontrabandą į Gazos Ruožą. Tuomet Egipto ir Gazos pasienyje buvo nutiestas kelių kilometrų ilgio ir 15 m gylio kanalas. Jis ėjo lygiagrečiai su tuneliais tarp Rafijos ir Sinajaus, o į jį įleidus vandens, buvo užtvindytos egiptiečius dominančios tunelio dalys. Kokie buvo šios operacijos rezultatai, egiptiečiai neskelbia.

Ekspertų manymu, norint užtvindyti tunelius, reikia visiškai kontroliuoti teritoriją. Tikėtina, kad viena iš priežasčių, kodėl Izraelio pajėgos pirmiausia okupavo pakrantę, buvo būtent ta – norėjo sudaryti galimybę užtvenkti tunelius. Vis dėlto, prieš vykdant šią precedento neturinčią operaciją, Izraelio pajėgoms teks įvertinti riziką, kuri kiltų požemyje laikomiems įkaitams.