Brazilijoje 2024 m. išdegė apie 30,8 mln. hektarų augmenijos, t. y. 79 proc. daugiau nei 2023 m., pranešė stebėsenos platforma „MapBiomas“.

Gaisrai Amazonijoje, kuri yra labai svarbus anglies dioksido absorbentas visam likusiam pasauliui, taip pat pasaulinis biologinės įvairovės židinys, sudarė 58 proc. žalos.

Šie skaičiai yra nelinksma žinia prezidento Luizo Inacio Lula da Silvos vyriausybei, kuri lapkričio mėn. surengs JT klimato kaitos konferenciją COP30 Belemo mieste Amazonijoje.

2024 m. duomenys rodo, kad tai didžiausias išdegęs plotas nuo 2019 metų.

Pasak šių duomenų, 2024 m. išdegė apie 8,5 mln. hektarų miškų, palyginti su 2,2 mln. hektarų 2023-aisiais, o Amazonijoje gaisrai pirmą kartą nusiaubė daugiau miškų nei pievų.

„Tai baisus rodiklis, nes išdegę miškai tampa dar jautresni naujiems gaisrams“, – sakė Ane Alencar iš „MapBiomas“. Dėl klimato kaitos augmenija tampa sausesnė, todėl labiau linkusi degti.

Tačiau Brazilijoje daugiausia gaisrų kyla dėl fermerių ir ūkininkų, kurie valo žemę ganykloms ir žemės ūkiui – tai nusikaltimas, kurį vyriausybė stengiasi pažaboti.

Lula Amazonijos išsaugojimą paskelbė savo vyriausybės prioritetu, nes jo pirmtakas Jairas Bolsonaro nesistengė apsaugoti šios teritorijos nuo žmogaus ekspansijos.

Tačiau rugsėjį Lula pripažino, kad šalis nėra „100 proc. pasirengusi“ miškų gaisrų bangai, kurią jo vyriausybė įvardijo kaip „klimato terorizmą“.

Brazilijos Amazonijoje 2024 m. kilo daugiausiai gaisrų per 17 metų, rodo anksčiau šį mėnesį paskelbti vyriausybės duomenys. Prieš tai šis didžiulis biomas mėnesius kentėjo nuo užsitęsusios sausros.

Nacionalinio kosmoso tyrimų instituto (INPE) duomenimis, per metus palydoviniais vaizdais užfiksuoti 140 328 gaisrai.

Tai 42 proc. daugiau nei 2023 m., kai buvo užfiksuoti 98 634 gaisrai, ir daugiausiai nuo 2007 m., kai buvo užfiksuoti 186 463 miškų gaisrai.

Šie ir trečiadienį paskelbti skaičiai pasirodė po tam tikrų vilčių praėjusiais metais, kai INPE teigė, kad per 12 mėnesių laikotarpį iki 2024 m. rugpjūčio miškų kirtimas regione sumažėjo daugiau kaip 30 proc.

Mokslininkai įspėja, kad dėl tolesnio miškų kirtimo Amazonija atsidurs tokioje būklėje, kai į aplinką bus išmetama daugiau anglies dvideginio nei jo sugeriama, o tai dar paspartins klimato kaitą.