Apie tai savo feisbuko paskyroje kovo 27-ąją rašė Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala. Toks Rusijos sprendimas, svarstė jis, tikriausiai priimtas ne veltui.

L. Kojala savo įraše išvardijo kelis V. Zelenskio atsakymų akcentus:

„Mariupolis visiškai sugriautas, mieste – humanitarė katastrofa, gatvėse pilna žuvusiųjų kūnų. V. Zelenskis leido dalyje miesto likusiems Ukrainos kariams atsitraukti. Turėdami tokį pasirinkimo variantą, jie atsisakė, nes nenori palikti sužeistųjų ir žuvusiųjų. Būta bandymų tartis su Rusija dėl žuvusiųjų kūnų surinkimo. Bet nepavyko. V. Zelenskis apskritai emocingai klausė, jei taip elgiamasi su savais, daugelis kurių į karą buvo siunčiami labai jauni ir net nebūtinai žinojo, kur vyksta, tai ko tikėtis ukrainiečiams. V. Zelenskis sako, kad ukrainiečių socialiniai, kultūriniai tiltai su Rusija sugriauti, o didžiausią žalą rusų kalbai ir jos ateičiai padarė Vladimiras Putinas. V. Zelenskis palaiko Rusijos menininkų ir sportininkų tarptautinį boikotą. Prezidento teigimu, jie turi suprasti, kad yra politinės sistemos „tarptautinio įvaizdžio instrumentai“, net jei patys taip nemano“, – detalizavo politologas.

Ukrainos prezidentas sakė, kad negali būti nė kalbos, jei Rusija toliau kartos nesuprantamus reikalavimus apie „demilitarizaciją ir denacifikaciją“.

Pasak jo, apie derybas Ukrainos prezidentas sakė, kad negali būti nė kalbos, jei Rusija toliau kartos nesuprantamus reikalavimus apie „demilitarizaciją ir denacifikaciją“. V. Zelenskis pridūrė, kad rusų kalbos statuso klausimą griauna pats karas, nes žmonės nenorės jos naudoti, bet Ukrainoje visada visi kalbėjo taip, kaip norėjo. Ukrainos prezidentas pakartojo, kad galima kalbėtis dėl neutraliteto ir branduolinio ginklo neturinčios valstybės statuso (Kremliaus atstovai kartoja, jog Zelenskis išsakė intenciją įgyti branduolinį ginklą), bet tai turi būti derinama su saugumo garantijomis (svarbu, kad jos nebūtų tik „popierėlis, kaip kad Budapešto memorandumas“ – reikalingas ratifikacijos saugumo garantijas suteiksiančių šalių parlamentuose procesas ir panašiai.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Susitarimas neįmanomas, kol nebus išvesti Rusijos kariai. Jam patvirtinti reikalingas referendumas, nes parlamentiniu keliu keisti konstituciją užtruktų dar ilgiau. Ir joks referendumas negalės vykti esant okupacinėms pajėgoms. Išvedimas – į ribas, egzistavusias iki vasario 24 d. invazijos, nes supranta, kad visas Ukrainos išvadavimas šiandien neįmanomas. Ukraina, priešingai nei skelbia Kremlius, neturėjo jokių ketinimų karine jėga atsiimti Krymo ar Donbaso (okupuotų iki šių metų invazijos). Dėl MiG-29 naikintuvų perdavimo, viskas priklauso nuo JAV ir Lenkijos. V. Zelenskis nedetalizavo, ar tai galėtų įvykti, bet su JAV atstovais toliau svarbiausias klausimas yra ginklų tiekimas. Dalis Ukrainos karių, buvusių Gyvačių saloje, išgarsėjusioje dėl toli pasiųsto rusų karinio laivo, žuvo, dalis buvo paimti į nelaisvę. Tie, kurie buvo rusų nelaisvėje, susigrąžinti apsikeitimo karo belaisviais metu. Prezidentas atsiprašė, kad yra pavargęs, keliskart perklausė šalia sėdinčių kolegų, kaip išversti ukrainietišką žodį į rusišką (interviu vyko rusų k.)“, – rašė L. Kojala.

Primename, kad nuo karo pradžios Ukrainos prezidentas sekmadienį pirmą kartą davė interviu rusų žurnalistams.

Interviu vyko nuotoliniu būdu. Per jį V. Zelenskis papasakojo, kad Mariupolį blokuoja Rusijos kariuomenė, išvažiuoti iš miesto neįmanoma, žmonėms trūksta maisto, vandens, vaistų. V. Zelenskis atskleidė, kad rusų kariai taip pat žudo humanitarinių konvojų vairuotojus.

Kaip jis sakė žurnalistams, situacija sudėtinga ne tik Mariupolyje, bet ir visoje Zaporožės srityje, mat joje nuolat vyksta apšaudymai.

Rusų žurnalistams Ukrainos prezidentas prisipažino, kad jo požiūris į rusus pablogėjo.

„Nepaisant to, kad esu prezidentas ir turėčiau būti gana pragmatiškas žmogus, požiūris labai pablogėjo“, – sakė jis, tačiau pridūrė žinantis, kad ir Rusijoje yra Ukrainą palaikančių žmonių.