Sudužus lėktuvui žuvo 38 iš 67 juo skridusių žmonių.

„Faktai yra tokie, kad Azerbaidžano civilinis lėktuvas buvo apgadintas iš išorės virš Rusijos teritorijos, netoli Grozno, ir beveik prarado kontrolę. Mes taip pat žinome, kad elektroninės kovos sistemos išvedė mūsų lėktuvą iš rikiuotės“, – valstybinei žiniasklaidai sakė I. Aliyevas.

„Tuo pat metu dėl nuo žemės kilusios ugnies smarkiai nukentėjo ir lėktuvo uodega“, – pridūrė jis.

„Galime visiškai aiškiai pasakyti, kad lėktuvą numušė Rusija. (...) Nesakome, kad tai buvo padaryta tyčia, bet tai buvo padaryta“, – sakė prezidentas Azerbaidžano valstybinei televizijai.

I. Aliyevas apkaltino Rusiją, kad ši kelias dienas bandė „užglaistyti“ šį klausimą, ir sakė, kad jį „nuliūdino ir nustebino“ Rusijos pareigūnų pateiktos įvykių versijos.

Galime visiškai aiškiai pasakyti, kad lėktuvą numušė Rusija.

„Deja, pirmąsias tris dienas iš Rusijos negirdėjome nieko, išskyrus išsigalvotas versijas“, – sakė jis ir pridūrė, kad tarp jų buvo versija, esą lėktuvas atsitrenkė į paukščių būrį.

Jis pavadino šią teoriją visiškai atitrūkusia nuo tikrovės ir pabrėžė, kad lėktuvo fiuzeliaže yra daug skylių.

Azerbaidžano sąlygos

Oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvas „Embraer 190“ trečiadienį skrido iš Azerbaidžano sostinės Baku į Rusijos miestą Grozną Šiaurės Kaukaze, kai dėl kol kas neaiškių priežasčių buvo nukreiptas ir sudužo bandydamas nusileisti Aktau mieste Kazachstane po skrydžio į rytus per Kaspijos jūrą.

Nelaimės metu žuvo 38 žmonės, o 29 išgyvenusieji buvo sužeisti.

Kremlius teigė, kad oro gynybos sistemos šaudė netoli Grozno, Rusijos Čečėnijos respublikos sostinės, kur bandė nusileisti lėktuvas, siekdamos atremti Ukrainos drono smūgį.

I. Aliyevas sakė, kad Azerbaidžanas pateikė Rusijai tris reikalavimus, susijusius su aviakatastrofa.

„Visų pirma, Rusijos pusė turi atsiprašyti Azerbaidžano. Antra, ji turi pripažinti savo kaltę. Trečia, (ji turi) nubausti kaltuosius, patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn ir išmokėti kompensacijas Azerbaidžano valstybei, nukentėjusiems keleiviams ir įgulos nariams“, – sakė jis.

„Tokios yra mūsų sąlygos“, – neįprastai griežtai Maskvos atžvilgiu pareiškė I. Aliyevas.

Prezidentas pažymėjo, kad pirmasis reikalavimas jau buvo įvykdytas, kai šeštadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jo atsiprašė. V. Putinas katastrofą pavadino „tragišku incidentu“, tačiau tiesiai nepripažino Maskvos atsakomybės.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sekmadienį Rusijos valstybinei žiniasklaidai sakė, kad V. Putinas vėl kalbėjosi su I. Aliyevu telefonu, tačiau pokalbio detalių nepateikė.

Kremlius taip pat sakė, kad netoli Aktau miesto Kazachstane katastrofos vietoje prasidėjo bendras rusų, azerbaidžaniečių ir kazachų tyrimas. Lėktuvas skrido iš Azerbaidžano sostinės Baku į Grozną. Netrukus jis pasuko Kazachstano link, už kelių šimtų kilometrų nuo numatyto kelionės tikslo, ir bandydamas nusileisti sudužo.

Avariją išgyvenę keleiviai ir įgulos nariai Azerbaidžano žiniasklaidai pasakojo, kad lėktuvui skrendant virš Grozno jie girdėjo didelius garsus.

Rusijos civilinės aviacijos institucijos „Rosaviacija“ vadovas Dmitrijus Jadrovas penktadienį sakė, kad lėktuvui ruošiantis leistis Grozne, tvyrant giliam rūkui, Ukrainos dronai taikėsi į miestą, todėl institucijos uždraudė oro eismą.