Ukraina trečiadienį perspėjo Europos Sąjungą (ES) nesutikti su prorusiškų separatistų valstybės de facto formavimu ir sakė, jog ne taip, kaip kiti „užšalę konfliktai“ buvusioje Sovietų Sąjungoje, Ukrainos krizė gali destabilizuoti visą Europą.

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas Briuselyje, kur susitiko su ES ir NATO pareigūnais, kalbėdamasis su „Reuters“ paragino Maskvą įtikinti separatistus nerengti kitą mėnesį numatytų savų rinkimų rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose. Pasak ministro, vietos gyventojams geriau balsuoti vietos valdžios rinkimuose gruodį, kuriuos organizuoja Kijevas.

„Falsifikuoti rinkimai“, kuriuos organizuoja tų prorusiškų „liaudies respublikų“ lyderiai, sustiprintų įspūdį, kad Rytų Ukraina tampa ilgalaikiu „užšalusiu konfliktu“ kaip Padniestrė ar Abchazija – Maskvos remiami separatistiniai regionai buvusiose sovietinėse Moldovoje ir Gruzijoje, sakė P.Klimkinas.

„Užšalusio konflikto Donecke ir Luhanske, neturėkime jokių iliuzijų, nebūtų galima stabilizuoti kaip, pavyzdžiui, Padniestrėje ar Abchazijoje ... Tai atneštų mums didesnį nestabilumą, didesnę destabilizaciją, ne tik visai Ukrainai, bet ir visai Europai“, – sakė jis.

Ministras tvirtino, jog tai sako ne norėdamas „šantažuoti“ Vakarų Europos valstybes, kad jos suintensyvintų veiksmus prieš Rusiją, pavyzdžiui, sugriežtintų ekonomines sankcijas, ar kad NATO padidintų nekarinę pagalbą Kijevui.

ES kitą mėnesį turi persvarstyti kai kurias savo sankcijas Rusijai.

P.Klimkinas sakė, kad žmonės Rytų Ukrainoje turi „atsikratyti teroristų“, kurie vadovauja regionui, ir kad Maskva turėtų padėti neutralizuoti konfliktą, kuris tęsiasi nepaisant rugsėjo pradžioje pasiekto susitarimo nutraukti ugnį.

Trečiadienį Jungtinės Tautos (JT) paskelbė, kad kovos Rytų Ukrainoje kasdien pareikalauja po maždaug 10 vyriausybinių pajėgų karių, prorusiškų separatistų ir civilių gyventojų gyvybių.

Rinkimai 

Pripažinęs, kad Kijevas negali taip lengvai užkirsti kelio žmonėms daugiausia rusakalbių gyvenamuose rytiniuose regionuose rengti savo balsavimą lapkričio 2 dieną, jis paragino Maskvą nepripažinti to proceso ir paremti Kijevo pasiūlymus dėl didesnės autonomijos šiems regionams.

„Kalba taip pat apie Rusijos itin aiškų pasakymą, kad tokie rinkimai visai nėra pasirinkimas, – sakė P.Klimkinas. – Rusija turėtų atkalbėti Donecką ir Luhanską nuo šių rinkimų surengimo ir stengtis nukreipti procesą keliu į stabilizavimą“.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, kuris gegužę buvo išrinktas per daugelio Rytų Ukrainoje ignoruotą balsavimą, sušaukė parlamento rinkimus spalio 26 dieną. Jis tikisi, jog tai gali pakirsti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kaltinimus, kad Vakarų remiamai vadovybei Kijeve, kuri į valdžią atėjo po visuomenės sukilimo vasario mėnesį, trūksta teisėtumo ir kad ji yra priešiška etniniams rusams.

„Turime inicijuoti visus įtraukiantį, visų ukrainiečių politinį procesą Donecke ir Luhanske, – sakė P.Klimkinas. – Mes esame pasirengę didesnei decentralizacijai“.

Birželį paskirtas užsienio reikalų ministras, 46 metų karjeros diplomatas, sakė, kad susitikimai su ES pareigūnais ir naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu patvirtino tolesnę paramą Ukrainai, įskaitant NATO tarpininkaujamą finansavimą pastangoms stiprinti nepakankamai lėšų gaunančias Kijevo ginkluotąsias pajėgas.

Jis pakartojo raginimą Maskvai netrukdyti Ukrainos pastangoms artėti prie ES ir sakė, kad Rusija turėtų matyti naudą sau pačiai iš glaudesnių ryšių Europos žemyne.

„Mes neketiname, taip sakant, atsitraukti nuo Rusijos, kažkaip atskilti, pastatyti kokią nors sieną tarp Rusijos ir mūsų“, – sakė jis apie pagrindinę Ukrainos prekybos partnerę.

„Rusija iš tiesų turėtų būti suinteresuota viso regiono stabilizavimu ir galimybėmis susisieti, veiksmingai komunikuoti su Europa, nes Rusijos ateitis be šio komunikavimo paprasčiausiai neįsivaizduojama“, – pažymėjo P.Klimkinas.